- dīdūco
- dīductio
- Didyma
- Didymae
- Didymēon
- diēcula
- diērēctē
- dīērēctus
- diēs
- diesis
- Diēspiter
- diēta
- dif-
- diffāmātio
- diffāmo
- differēns 1
- differēns 2
- differenter
- differentia
- differitās
- differo
- differtus
- diffībulo
- difficile
- difficilis
- difficiliter
- diffictus
- difficultās
- difficulter
- diffīdēns
- diffīdenter
- diffīdentia
- diffidī
- diffīdo
- diffindo
- diffingo
- diffissus
- diffīsus
- diffiteor
- difflo
- diffluo
- difflūxio
- difflūxus
- diffringo
- diffūdī
- diffugio
- diffugium
- diffugo
- diffundito
- diffundo
- << >>
- difficil|is, e
- Būdvardis, 3 linksniuotė (taisyklingas būdv. tipas), 2 galūnių. Skiemenys: LBBB (4)
- Sirvydas 1642
-
Dźiwak. Moroſus, difficilis, intractabilis. Paykus.
-
Niedobyty. Inexpugnabilis, difficilis, captu Ne apgalimas.
-
Niedogodny, Moroſus, faſtidioſus, difficilis. Ne inteykus.
-
Niepoiętny, niepoięty. Incomprehenſibilis, imperceptus, difficilis cognitu. Neſupraſtinas, neapimamas.
-
Niewyrozumny, Difficilis intellectu. Neiſzmanitinas, neiſzmanomas.
-
Trudny, Difficilis, magni laboris. Wargus.
-
- Jokantas 1936
dif-ficilis, e (adv. -ciliter ir papr. -culter, taip pat †difficile) su comp. ir sup. [dis-facilis]
a) sunkus padaryti arba atlikti iter, aditus; palus sunkus pereiti; causa, bellum; difficile dictu; ad eloquendum; ad fidem difficile L; difficile est su inf.; su acc. c. inf.; †su ut.b) trop. apie žmogų: sunkus, rūstus, susiraukėlis, surūgėlis, nekantrus, nenuolaidus, kietas senex; difficilis parens in liberos; (homo) difficillimā naturā N; *difficili bile tumet iecur.
- Kuzavinis 2007
- difficil|is, e adj. [dis + facilis] 1. sunkùs, sudėtìngas, keblùs (rēs C); sunkùs, pavojìngas; ~e tempus C pavojìngas laĩkas, sunkùs mẽtas;2. prk. (apie žmogaus būdą) sunkùs, įnorìngas, rinklùs, užsispýręs, nenuolaidùs, kíetas (senex C); rūstùs, gríežtas (parēns in līberōs C)
- difficil|is, e adj. [dis + facilis]