- dīmēnsio
- dīmēnsor
- dīmēnsum
- dīmēnsus
- dimeter
- dīmētiēns
- dīmētior
- dīmēto
- dīmētor
- dīmicātio
- dīmico
- dīmidia
- dīmidiātio
- dīmidiātus
- dīmidietās
- dīmidio
- dīmidium
- dīmidius
- dīminuo
- dīminūt-
- dīminūtio
- dīminūtus
- dīmīsī
- dīmissio
- dīmissor
- dīmissōrius
- dīmissus
- dīmitto
- dīmoveo
- Dīnarchus
- Dindyma
- Dindymēnē
- Dindymus
- Dīno
- Dīnocratēs
- Dīnōn
- dīnōsco
- dīnoto
- dīnumerābilis
- dīnumerātio
- dīnumerātor
- dīnumero
- dinummium
- Dio
- diōbolāris
- diōcēsis
- Diocharēs
- Diocharīnus
- Dioclētiānus
- Diodōrus
- << >>
- dīmiss|or, ōris m
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: LLB (3)
- Kuzavinis 2007
- dīmiss|or, ōris m [dīmitto] vėl. atleidė́jas, dovanótojas; ~or peccatōrum Eccl núodėmių atleidė́jas