dirimo

dirim|o, ere; ēmī, emptum
Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: BBA (3)
Susiję: dirēmī; diremptus 1

Sirvydas 1642
- Rozeymuię, Dirimo, diſcerno litem. Perſkiriu.
- Rozrywam, Diripio, dirimo, diſrũpo, Sutraukau, pertraukiu.
- Rozſtrzygnąć ſpáwę, ſpor, etc. tr: Dirimere litem, decidere de negotio. Pabaygt biłu.
- Rozwadzam, Dirimo rixam, altercationes Perſkiriu waydingus.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- dir-imo, ēmī, ēmptum 3 [dis-emo]
  a) skirti, atskirti, perskirti, padalyti urbs flumine dirempta L; †urbem a continenti.
  
  b) trop. sutrukdyti, pertraukti, nutraukti ea res colloquium diremit; sollemnia ludorum L; consilium S, augurium, conubium L, nuptias; litem išspręsti; tempus atidėti vėlesniam laikui.

Kuzavinis 2007
- dirim|o, ere; ēmī, emptum vt [dis + emo]
  1. atskìrti, pérskirti, padalýti; urbs flūmine dirempta L ùpės padalìntas miẽstas;
  
  2. nutráukti (cōnsilium S); pértraukti, sutrukdýti (colloquium Cs);
  
  3. išsprę́sti (lītem O; contrōversiam C);
  
  4. panaikìnti (conjugium J; nūptiās Su)