- discertātio
- discerto
- discessī
- discessio
- discessus 1
- discessus 2
- dīscibilis
- discidī 1
- discīdī 2
- discidium
- discīdo
- discīnctus
- discindo
- discingo
- dīsciplīna
- dīsciplīnātus
- dīsciplīnōsus
- dīscipula
- dīscipulīna
- dīscipulus
- discissus
- discīsus
- disclūdo
- disclūsio
- dīsco
- discobolos
- discolor
- discolōrius
- discondūco
- disconvenientia
- disconvenio
- discooperio
- discoopertus
- discordābilis
- discordia
- Discordia
- discordiōsus
- discordo
- discors
- discrēdo
- discrepantia
- discrepātio
- discrepo
- discrētē
- discrētim
- discrētio
- discrētor
- discrētus
- discrēvī
- discrībo
- << >>
- dīsc|o, ere; didicī
- Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: LA (2)
- Susiję: didicī
- Jokantas 1936
dīsco, didicī 3 mokytis, tyrinėti litteras Graecas Athenis; ius civile; litteras apud aliquem; *virtutem ex patre; causam susipažinti (apie advokatą); palaestram daryti gimnastikos pratimus; fidibus mokytis skambinti stygų instrumentu; *haec ubi rex didicit patirti; su inf. saltare; su acc c. inf.; su neties. kl.; subst. discentēs, ium m L mokiniai.
- Kuzavinis 2007
- dīsc|o, ere; didicī vt 1. mókytis (aliquid dē aliquō Te; ab aliquō C; ex aliquō O; aliquid apud aliquem C); ◊ ā bove mājōre ~it arāre minor O jaunesnỹsis jáutis mókosi árti ìš vyrèsniojo, t. y. vyresnių̃jų pãvyzdžiu sẽka jaunesníeji;2. studijúoti, tyrinė́ti (litterās Graecās Athēnīs C);3. sužinóti, patìrti, sprę́sti (causam C); ◊ crīmine ab ūnō ~e omnēs V ìš víeno nusikaltìmo sprę́sk apiẽ visùs;4. vėl. išklausinė́ti; diligenter didicit ab eīs Vlg jìs smùlkiai juõs išklausinė́jo
- dīsc|o, ere; didicī vt