- discrīminātio
- discrīmino
- discrīpsī
- discrīptio
- discrīptus
- discrucio
- discubitus
- discubuī
- discucurrī
- discumbo
- discupio
- discurro
- discursātio
- discursātor
- discursio
- discurso
- discursus 1
- discursus 2
- discus
- discussī
- discussio
- discussor
- discussōrius
- discutio
- disertē
- disertim
- disertus
- disjicio
- disjēcī
- disiectī
- disjectus 1
- disjectus 2
- disjūnctē
- disjūnctio
- disjūnctīvus
- disjūnctus
- disjungo
- disloco
- dispālēsco
- dispālor
- dispando
- dispār
- disparātum
- dispāreo
- disparilis
- disparilitās
- dispariliter
- disparo
- dispartibilis
- dispartio
- << >>
- disert|ē
- Prieveiksmis. Skiemenys: BLL (3)
- Sirvydas 1642
-
wymownie, Diſertè, facundè. iſzkałbetinay. - wyraznie Expreſsè, definitè, diſertè, articulatè. źimiey, źimetinay.
-
- Jokantas 1936
- disertus 3 (adv. -ē ir -im P) su comp. ir sup. [dissero] a) apie kalbą: gerai sutvarkytas, planingas, aiškus, ryškus verba, oratio, historia, epistula, litterae.b) trop. iškalbingas, iškalbus homo, orator, adulescens; Antonius disertos ait se vidisse multos, eloquentem (visiškai gerą kalbėtoją) omnino neminem; diserte dicere.
- Kuzavinis 2007
- disert|ē adv. [disertus] (sup. ~issimē L) 1. áiškiai, tiksliaĩ (scrīptum est L);2. iškalbìngai (dīcere C)
- disert|ē adv. [disertus] (sup. ~issimē L)