- discumbo
- discupio
- discurro
- discursātio
- discursātor
- discursio
- discurso
- discursus 1
- discursus 2
- discus
- discussī
- discussio
- discussor
- discussōrius
- discutio
- disertē
- disertim
- disertus
- disjicio
- disjēcī
- disiectī
- disjectus 1
- disjectus 2
- disjūnctē
- disjūnctio
- disjūnctīvus
- disjūnctus
- disjungo
- disloco
- dispālēsco
- dispālor
- dispando
- dispār
- disparātum
- dispāreo
- disparilis
- disparilitās
- dispariliter
- disparo
- dispartibilis
- dispartio
- dispartior
- dispāruī
- dispectus 1
- dispectus 2
- dispello
- dispendiōsus
- dispendium
- dispendo 1
- dispendo 2
- << >>
- disjūncti|o, ōnis f
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LLBA (4)
- Jokantas 1936
dis-iūnctio, ōnis f [disiungo]
1) atskyrimas meorum nuo maniškių.2) trop.a) skirtingumas, nevienodumas animorum, sententiae.b) retorikoje: asyndeton = keletas einančių vienas po kito sakinių be sąjungos, pvz. populus R. Numantiam delevit, Carthaginem sustulit etc. etc.c) logikoje: priešingybė, kas priešinga, kur vienas tvirtinimas išskiria kitą (aut — aut).
- Kuzavinis 2007
- disjūncti|o, ōnis f [disjungo] 1. atskyrìmas (meōrum C);2. prk. skirtingùmas, nevienodùmas (animōrum C; sententiae C);3. gram. bejungtùkis sakinių̃ jungìmas C;4. príešprieša C; log. skìrstytinis sprendìmas C
- disjūncti|o, ōnis f [disjungo]