- dispersī
- dispersim
- dispersio
- dispersus 1
- dispersus 2
- dispertio
- dispertior
- dispertitio
- dispēsco
- dispessus
- dispicio
- displicentia
- displiceo
- displōdo
- dispōno
- dispositē
- dispositio
- dispositor
- dispositūra
- dispositus 1
- dispositus 2
- disposuī
- dispudet
- dispulī
- dispulsus
- dispulvero
- dispungo
- disputābilis
- disputātio
- disputātor
- disputo
- disquīro
- disquīsītio
- disrumpo
- dissaepīmentum
- dissaepio
- dissaeptio
- dissaeptum
- dissaeptus
- dissavior
- disseco
- dissectio
- dissēdī
- dissēminātio
- dissēmino
- dissēnsī
- dissēnsio
- dissēnsus 1
- dissēnsus 2
- dissentāneus
- dissentio
- dissēpio
- disserēnascit
- disserēnat
- dissero 1
- dissero 2
- disserpo
- dissertātio
- disserto
- dissertus
- disseruī
- dissessus
- dissēvī
- dissicio
- dissidēns
- dissidentia
- dissideo
- dissidium
- dissīgnātio
- dissīgnātor
- dissīgno
- dissilio
- dissimilis
- dissimiliter
- dissimilitūdo
- dissimulanter
- dissimulantia
- dissimulātio
- dissimulātor
- dissimulo
- dissipābilis
- dissipātio
- dissipātus
- dissipo
- dissitus
- dissociābilis
- dissociātio
- dissocio
- dissolūbilis
- dissolūtē
- dissolūtio
- dissolūtus
- dissolvo
- dissonus
- dissors
- dissuādeo
- dissuāsio
- dissuāsor
- dissuāsōrius
- dissuāsus
- dissuī
- >>
- dissent|io, īre; sēnsī, sēnsum
- Veiksmažodis, 4 asmenuotė. Skiemenys: LLBA (4)
- Susiję: dissēnsī; dissēnsus 1
- Jokantas 1936
dis-sentio, sēnsī, sēnsum 4
a) būti kitokios nuomonės, nesutarti, nesutikti, kelti ginčą ab arba cum aliquo de aliqua re; inter se; su dat. *condicionibus; acerrime dissentientes cives.b) trop. apie daiktus: nesutikti, prieštarauti a more; a se ipso; cum scripto; †ab animis gratulantium vultus dissentiunt.
- Kuzavinis 2007
- dissent|io, īre; sēnsī, sēnsum vi [dis + sentio] 1. nesutìkti, nepritar̃ti, bū́ti kitókios núomonės; prieštaráuti; kélti giñčą; ~īre condiciōnibus H nesutìkti sù są́lygomis; ~īre sibi rhH prieštaráuti sáu, bū́ti nenuosekliám;2. prk. skìrtis (ā mōre C), neatitìkti (ōrātiōnī Se), nesidẽrinti (cum scrīptō rhH)
- dissent|io, īre; sēnsī, sēnsum vi [dis + sentio]