dissentio

dissent|io, īre; sēnsī, sēnsum
Veiksmažodis, 4 asmenuotė. Skiemenys: LLBA (4)
Susiję: dissēnsī; dissēnsus 1

Sirvydas 1642
- Niezgadzã ſię z kiem, Diſcrepo, diſſideo ab aliquo, diſſentio, diſcordo cum aliquo. Neſuderu ſu kuo.
- Roźnie od kogo, Diſſentio, diſcrepo ab aliquo, Ne ~~ſudern~~ [ſuderu], kitayp numanau.
- Rozroźnili ſię, rozerwáli, Diſcrepant, diſſentiunt, Ne ſudera.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- dis-sentio, sēnsī, sēnsum 4
  a) būti kitokios nuomonės, nesutarti, nesutikti, kelti ginčą ab arba cum aliquo de aliqua re; inter se; su dat. *condicionibus; acerrime dissentientes cives.
  
  b) trop. apie daiktus: nesutikti, prieštarauti a more; a se ipso; cum scripto; †ab animis gratulantium vultus dissentiunt.

Kuzavinis 2007
- dissent|io, īre; sēnsī, sēnsum vi [dis + sentio]
  1. nesutìkti, nepritar̃ti, bū́ti kitókios núomonės; prieštaráuti; kélti giñčą; ~īre condiciōnibus H nesutìkti sù są́lygomis; ~īre sibi rhH prieštaráuti sáu, bū́ti nenuosekliám;
  
  2. prk. skìrtis (ā mōre C), neatitìkti (ōrātiōnī Se), nesidẽrinti (cum scrīptō rhH)