- disquīro
- disquīsītio
- disrumpo
- dissaepīmentum
- dissaepio
- dissaeptio
- dissaeptum
- dissaeptus
- dissavior
- disseco
- dissectio
- dissēdī
- dissēminātio
- dissēmino
- dissēnsī
- dissēnsio
- dissēnsus 1
- dissēnsus 2
- dissentāneus
- dissentio
- dissēpio
- disserēnascit
- disserēnat
- dissero 1
- dissero 2
- disserpo
- dissertātio
- disserto
- dissertus
- disseruī
- dissessus
- dissēvī
- dissicio
- dissidēns
- dissidentia
- dissideo
- dissidium
- dissīgnātio
- dissīgnātor
- dissīgno
- dissilio
- dissimilis
- dissimiliter
- dissimilitūdo
- dissimulanter
- dissimulantia
- dissimulātio
- dissimulātor
- dissimulo
- dissipābilis
- << >>
- Sirvydas 1642
-
Przegadywã ſię z kiem, dyſputuię ſię. Diſputo, diſſero, contendo verbis. prieſzterauiu ſu kuo.
-
- Jokantas 1936
- 2. dis-sero, seruī, sertum 3 žodžiu ką nors išdėstyti, išvystyti mintį, detališkai aptarti, padaryti pranešimą †libertatis bona; †seditiosa kurstančias kalbas kalbėti; id in senatu pluribus verbis; instituta maiorum domi militiaeque S; de immortalitate animorum; su acc. c. inf. ir neties. kl.; ars bene disserendi et vera ac falsa diiudicandi.
- Kuzavinis 2007
- 2. disser|o, ere, uī, tum vt [dis + 2. sero] 1. (iš)nárplioti, (iš)nagrinė́ti (aliquid C);2. (iš)dė́styti, (iš)áiškinti, aptar̃ti (aliquid plūrimīs verbīs C);3. darýti pranešìmą, sakýti kal̃bą; sēditiōsa ~ere T sakýti kùrstančią kal̃bą;4. svarstýti, sámprotauti, disputúoti; ratio ~endī C dialèktika; ~itur inter eōs C jiẽ svar̃sto
- 2. disser|o, ere, uī, tum vt [dis + 2. sero]