- dissēnsus 1
- dissēnsus 2
- dissentāneus
- dissentio
- dissēpio
- disserēnascit
- disserēnat
- dissero 1
- dissero 2
- disserpo
- dissertātio
- disserto
- dissertus
- disseruī
- dissessus
- dissēvī
- dissicio
- dissidēns
- dissidentia
- dissideo
- dissidium
- dissīgnātio
- dissīgnātor
- dissīgno
- dissilio
- dissimilis
- dissimiliter
- dissimilitūdo
- dissimulanter
- dissimulantia
- dissimulātio
- dissimulātor
- dissimulo
- dissipābilis
- dissipātio
- dissipātus
- dissipo
- dissitus
- dissociābilis
- dissociātio
- dissocio
- dissolūbilis
- dissolūtē
- dissolūtio
- dissolūtus
- dissolvo
- dissonus
- dissors
- dissuādeo
- dissuāsio
- << >>
- dissil|io, īre; siluī, sultum
- Veiksmažodis, 4 asmenuotė. Skiemenys: LBBA (4)
- Susiję: dissultus
- Sirvydas 1642
-
Roſpierzchnąc ſię, Diſſilire, diſſipari, diſpergi, Iźſibarſtit. - Rozſtępuie ſię co, Dehiſcit, diſſilit, diſcedit, hiat. Atſiweria.
-
- Jokantas 1936
- dis-silio, siluī 4 [iš dis-salio] iššokti, suirti, subyrėti, plyšti, sutrupėti *mucro ictu dissiluit; *dissiluit uva pressa pede; trop. *gratia fratrum geminorum išnyko meilė.
- Kuzavinis 2007
- dissil|io, īre; siluī, sultum vi [dis + 2. salio] 1. atšókti; subyrė́ti, sutrupė́ti; suskìlti, susproginė́ti; ~īre frīgore V sutrūkinė́ti nuõ šal̃čio;2. prk. nutrū́kti, išnỹkti; grātia frātrum dissiluit H išnỹko brólių méilė
- dissil|io, īre; siluī, sultum vi [dis + 2. salio]