dissipo

dissip|o, āre, āvī, ātum
Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LBA (3)
Susiję: dissipātus; dissupo

Sirvydas 1642
- Głoſzę, rozgłaſzam. Diuulgo, rumorem ſpargo, percelebro, diſſipo famam. Gierdenu, naśinu.
- Rozſypuię, Effundo, diſſipo. Iźbarſtau.
- Rozſypuie ſię ſtátek, Diſſipatur, diſſoluitur, dilabitur. Suira.
- Roſpędzam, rozganiã. Diſpello, diſſipo, diſcutio. Iźwaykau, iźbarſtau.
- Roſpierzchnąc ſię, Diſſilire, diſſipari, diſpergi, Iźſibarſtit.
- Roſpłaſzam, Terrore incuſſo, diſſipo aues, homines, &c. pabaydau.
- Roſpraſzam, Diſſipo, dilapido, diſpendo. Iźgayśinu, iźbarſtau.
- Rozbiegam ſię. vel rozbiegaią ſię, Diffugiunt, dilabuntur, diſſipantur. ~~Pubegſtu~~ [Pabegſta].
- Rozgłaſzam co, Vulgo, diuulgo, diſſipo rumores. Apſakau.
- Rozrzucam co, Diſijcio, diſpergo, diſſipo, Iźmetau.

Daukantas 1838
- Dissipo, as, avi, atum, are, kleidù, barstaù, puioiù, blaszkau.

Jokantas 1936
- dis-sipo (senov. -supo) 1
  1) išmėtyti, išblaškyti, išsklaidyti, išplatinti, išplėsti membra fratris; *ossa Quirini; phalangem L, hostes, praesidia; dissipantur in finitimas civitates; dissipatos aggressi; dispersi ac d.
  
  2) trop.
  
  a) sugriauti, sudaužyti; sunaikinti statuam, turres; reliquias rei publicae paskutines valstybės jėgas.
  
  b) praleisti, praūžti, prašvilpti rem familiarem, patrimonium, possessiones, supellectilem.
  
  c) išplatinti, paleisti į apyvartą sermonem, famam, discordiam; aqua rivis dissipatur L skirstosi upeliais.
  
  d) nuvyti, nuvaikyti *curas.

Kuzavinis 2007
- dissip|o, āre, āvī, ātum vt [dis + suppo]
  1. išmė́tyti (membra alicūjus C); išblaškýti, išsklaidýti (hostēs C);
  
  2. prk.
  
  1) išplãtinti, paskleĩsti (fāmam C);
  
  2) sugriáuti, sudaužýti, sunaikìnti (statuam C; turrēs Vi); cuncta ~at ignis C ugnìs vìską sunaikìna;
  
  3) iššvaistýti, išeikvóti, išléisti (patrimōnium C);
  
  4) nuvýti, pašãlinti (cūrās H)