- dissidentia
- dissideo
- dissidium
- dissīgnātio
- dissīgnātor
- dissīgno
- dissilio
- dissimilis
- dissimiliter
- dissimilitūdo
- dissimulanter
- dissimulantia
- dissimulātio
- dissimulātor
- dissimulo
- dissipābilis
- dissipātio
- dissipātus
- dissipo
- dissitus
- dissociābilis
- dissociātio
- dissocio
- dissolūbilis
- dissolūtē
- dissolūtio
- dissolūtus
- dissolvo
- dissonus
- dissors
- dissuādeo
- dissuāsio
- dissuāsor
- dissuāsōrius
- dissuāsus
- dissuī
- dissulto
- dissultus
- dissuo
- dissupo
- dissūtus
- distābēsco
- distaedet
- distantia
- distendo
- distentio
- distentus 1
- distentus 2
- distentus 3
- distermino
- << >>
- dissolūtē
- Prieveiksmis. Skiemenys: LBLL (4)
- Jokantas 1936
dissolūtus 3 (adv. -ē) su comp. ir sup. [ptc. iš dissolvo]
1) pairas, pairęs, atsipalaidavęs, palaidas navigium iškleręs, sutrankytas.2) trop.a) apie kalbą: nesusietas, be sąryšio, palaidas genus orationis, oratio.b) apie būdą:α) abejingas, apsileidęs, be energijos, flegmatiškas in periculis; in re familiari; tam dissoluto animo esse.β) lengvabūdis, lengvapėdis, vėjavaikis, pasileidęs, ištvirkęs dissolutus morum; d. in omnem lasciviam atsidavęs visokioms paleistuvystėms; est dissoluti c. inf.
- Kuzavinis 2007
- dissolūtē adv. [dissolūtus] 1. pairaĩ, palaidaĩ, bè rỹšio (dīcere C); netvarkìngai, nerūpestìngai (facere C);2. lengvabū̃diškai, lengvapė̃diškai, vė́javaikiškai C;3. gram. bè jungtùkų, bè jungiamų̃jų žõdžių C
- dissolūtē adv. [dissolūtus]