- ef-
- effābilis
- effarcio
- effascinātio
- effascino
- effātum
- effātus 1
- effātus 2
- effēcī
- effectio
- effectīvus
- effector
- effectrīx
- effectus 1
- effectus 2
- effēminātē
- effēminātus
- effēmino
- efferāsco
- efferātio
- efferātus
- efferbuī
- effercio
- effero 1
- effero 2
- efferritās
- effersī
- effertus
- efferus
- effervefacio
- effervēns
- efferveo
- effervēscēns
- effervēsco
- effervo
- effētus
- efficācitās
- efficāciter
- efficāx
- efficiēns
- efficienter
- efficientia 1
- efficientia 2
- efficio
- effictio
- effictus
- effigia
- effigiēs
- effigio
- effingo
- << >>
- 2. effer|o, āre, āvī, ātum
- Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LBA (3)
- Susiję: efferātus
- Sirvydas 1642
-
Beſtwię kogo. Effero, ferocem reddo. Ingaulinu, inartinu, gayłu darau. - Dźiczeię. Efferor. Iźdikſtu.
- Puſtoſzeię, Vaſtor, efferor, ſilueſco, Iźdigſtu.
- Roziuſzam, Effero as. irrito. Inartinu.
-
- Jokantas 1936
- 2. ef-fero 1 [ferus] daryti laukiniu, sužiaurinti promissa barba et capilli efferaverant speciem oris L; trop. odio iraque efferati L sužvėrėję, įniršę; †equi dolore efferati.
- Kuzavinis 2007
- 2. effer|o, āre, āvī, ātum vt [efferus] 1. darýti laukìnį (žvė́rišką); ~āre speciem ōris L suteĩkti véidui laukìnę ìšraišką;2. prk. įpỹkinti, užrū́stinti, įsiùtinti; īrā ~ātī L įnir̃šę
- 2. effer|o, āre, āvī, ātum vt [efferus]