effingo

effing|o, ere; fīnxī, fictum
Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: LLA (3)
Susiję: effictus

Sirvydas 1642
- wymyślam co, Effingo, excogito, commentor, comminiſcor Pramanau ku, iſzmuſtau.
- wyraźam, Exprimo, effingo, aſſimilo. Iźźimiu iźźiedźiu, iźſpaudźiu.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- ef-fingo, fīnxī, fictum 3
  1) nubraukti, nušluostyti *manūs; e foro spongiis effingi sanguinem.
  
  2)
  
  a) atmušti, atvaizduoti oris lineamenta; *deorum imagines mortalibus materiis; *gressus euntis pamėgdžioti.
  
  b) trop.
  
  α) išreikšti, atvaizduoti †per figuras animalium Aegyptii sensūs mentis (įvaizdžius) effingebant; in ea (in specie oris) penitus reconditos mores; †vim Demosthenis.
  
  β) sielos akyse vaizdą prisistatyti, įsivaizduoti ea quae memoriā tenere vellent, effingenda (esse) animo.

Kuzavinis 2007
- effing|o, ere; fīnxī, fictum vt [ex + fingo]
  1. atvaizdúoti, pavaizdúoti; ōris līneāmenta ~ere C atvaizdúoti véido brúožus;
  
  2. prk.
  
  1) išréikšti, pérteikti, vaizdúoti, aprašýti (alicūjus mōrēs C); quod sentio, carmine ~am Pt ką̃ jaučiù, eilėmìs pérteiksiu;
  
  2) (pa)mė́gdžioti, sèkti, imitúoti (Horatium in lyricīs PJ); ~ere gressūs euntis V pamė́gdžioti eĩseną;
  
  3) įsivaizdúoti; ~ere animō C mintysè vaizdúotis, susidarýti į́vaizdžius;
  
  3. paliẽsti, palytė́ti, paglóstyti (manūs alicūjus O);
  
  4. nušlúostyti, nubraũkti (sanguinem C); nuvalýti (aliquid spongiā Ca)