effrēnātus

effrēnāt|us, a, um
Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: LLLB (4)
Susiję: effrēno

Sirvydas 1642
- Nieuhámowány, Impotens, effrenatus, effrenis, indomitus. Nenuwałdomas, neaźuturetinas.
- Nieouzdány, Infrenatus equus, effrenatus, effrenus. Ne iźabotas.
- Popędliwy, Vehemẽs, effrenatus, violentus & furens, Nenuſituris, nenuwalditas.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- ef-frēnātus 3 (adv. -ē) su comp. [ptc. iš nevart. effreno „išžaboti“] išsižabojęs, nesuvaldomas, nenuramdomas, nepažabotas equi L; homo, animus, mens, audacia, furor.

Kuzavinis 2007
- effrēnāt|us, a, um
  1. part. perf. iš effrēno;
  
  2. adj. (comp. ~ior C, sup. ~issimus Se)
  
  1) ne(pa)žabótas (equus L);
  
  2) nesuval̃domas, nenurámdomas (furor C)