- Epigonī
- epigramma
- epigrus
- epilēpsia
- epilēpticus
- epilogus
- Epimenidēs
- Epimētheus
- Epimēthis
- Epiphanēa
- Epiphania
- epiphora
- Ēpīrēnsis
- Ēpīrōtae
- Ēpīrōticus
- Ēpīrus
- episcaenium
- episcopālis
- episcopius
- episcopus
- epistola
- epistolāris
- epistolium
- epistomium
- epistula
- epistȳlium
- epitaphium
- epitaphius
- epithalamium
- epithēca
- epitheton
- epitomē
- epitonion
- Epitrepontes
- epitȳrum
- epōdos
- epōmis
- Epona
- epops
- Eporedia
- epos
- ēpōto
- ēpōtus
- epulae
- epulāris
- epulātio
- epulo
- epulor
- epulum
- EQR
- << >>
- epistul|a, ae f
- Daiktavardis, 1 linksniuotė (taisyklinga), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: BLBB (4)
- Susiję: epistola
- Jokantas 1936
epistula (epistola), ae f [ἐπιστολή] laiškas, raštas; pl. †ir apie vieną laišką; ab aliquo, ad aliquem; epistulam reddere įteikti, paduoti; venio ad tuas litteras, quas pluribus ep. (siuntimais) accepi; †servus ab epistulis sekretorius; †imperatoriaus įsakymas, reskriptas.
- Kuzavinis 2007
- epistul|a, ae f [gr.] 1. láiškas, rãštas (ab aliquō; ad aliquem C); ~am reddere C įteĩkti láišką; ~am dare C nusių̃sti láišką; ~am accipere C gáuti láišką; (servus) ab ~īs T, Su sekretõrius (vergas);2. imperãtoriaus į́sakas, reskrìptas PJ etc.
- epistul|a, ae f [gr.]