exagito

exagit|o, āre, āvī, ātum
Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LBBA (4)

Sirvydas 1642
- Láię komu. Increpo, reprehendo, exagito. Koloiu.
- Przebarſzczam, przewodzę ná kiem. per ſummam iniuriam aliquem exagito. Abidiju, ſłoginu ku.
- Szarpam co, Rapto, exagito ſpolio. Draſkau, płeſzau.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- ex-agito 1
  1) išvyti, išbaidyti, išvaryti *leporem, *fures.
  
  2)
  
  a) persekioti, neduoti ramybės, kelti nerimą Suebos bello; multos annos a finitimis exagitati; quos flagitium, egestas, conscius animus exagitabat S; e. civitatem sukrėsti; *at omnes di exagitant me; rem publicam seditionibus S.
  
  b) peikti, prikaišioti, užpuldinėti Demosthenem; causam senatus; fraudes.
  
  c) kurstyti, siundyti plebem S, vulgus S.
  
  d) trop. sukelti kokį jausmą maerorem, †furores corde; †conscientiam alicuius; philosophorum disputationibus exagitatus.

Kuzavinis 2007
- exagit|o, āre, āvī, ātum vt [ex + agito]
  1. išvýti, išbaidýti (lepōrem O);
  
  2. pérsekioti, nedúoti ramýbės, kélti nẽrimą, kankìnti (aliquem injūriīs C);
  
  3. peĩkti (aliquem C); prikáišioti (fraudēs alicūjus C);
  
  4. kùrstyti, siùndyti (vulgum S);
  
  5. prk. (su)jáudinti, (su)žãdinti, (su)kélti (maerōrem C)