- excrementum
- excreo
- excrēscentia
- excrēsco
- excrētum
- excrētus
- excrēvī
- excruciābilis
- excrucio
- excubiae
- excubitor
- excubitrīx
- excubo
- excucurrī
- excūdo
- exculcātor
- exculco
- exculpātio
- excultus
- excurro
- excursio
- excursor
- excursus 1
- excursus 2
- excūsābilis
- excūsātē
- excūsātio
- excūsātus
- excūso
- excūsor
- excussī
- excussio
- excussōrium
- excussus
- excūsus
- excutio
- exdorsuo
- exec-
- exedo
- exedra
- exedrium
- exefficio
- exēgī
- exēmī
- exemplar
- exemplāris
- exemplum
- exēmptilis
- exēmptio
- exēmptus
- << >>
- excūsāti|o, ōnis f
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LLLBA (5)
- Sirvydas 1642
-
wymowká, Excuſatio, cauſa. iſzkałbeſtis.
-
- Daukantas 1838
- Excusatio, onis, f. nusiteisinimas.
- Jokantas 1936
- excūsātio, ōnis f [excuso] pateisinimas, su gen. subj.: alicuius; su gen. obj.: peccati aetatis; legationis obeundae e. atmetimas, atsisakymas.
- Kuzavinis 2007
- excūsāti|o, ōnis f [excūso] 1. patéisinimas (peccātī C); stultitia ~ōnem nōn habet C kvailỹstės negãlima patéisinti;2. pasitéisinimas; ~ōnem alicūjus accipere C priim̃ti kienõ pasitéisinimą;3. atmetìmas, atsisãkymas (lēgātiōnis C); atsikalbinė́jimas, išsisukinė́jimas (labōris PS);4. jur. atleidìmas (mūnerum Dig)
- excūsāti|o, ōnis f [excūso]