- exīstimantēs
- exīstimātio
- exīstimātor
- exīstimo
- existo
- exīstumo
- exitiābilis
- exitiālis
- exitio
- exitiōsus
- exitium
- exitus
- exlēx
- exobrutus
- exobsecro
- exodium
- exolēsco
- exolētus
- exolēvī
- exolo
- exonerātio
- exonero
- exoptātus
- exopto
- exōrābilis
- exōrātio
- exōrātor
- exorbeo
- exorcismus
- exorcisso
- exorcista
- exorcizātio
- exorcizātor
- exorcizo
- exōrdior
- exōrdium
- exoriēns
- exorior
- exōrnātio
- exōrnātor
- exōrno
- exōro
- exorsa
- exōrsus 1
- exōrsus 2
- exortīvus
- exortus 1
- exortus 2
- exos
- exōsculor
- << >>
- exōrābil|is, e
- Būdvardis, 3 linksniuotė (taisyklingas būdv. tipas), 2 galūnių. Skiemenys: LLLBB (5)
- Sirvydas 1642
-
Vproſzony co ſię da vprośić, Exorabilis, impetrabilis. Iſzmełdźiamas. - Vprośić ſię daię, Concedo petitioni alicuius, præbeo me exorabilem, Duomies iźmelſt.
-
- Jokantas 1936
- exōrābilis, e su comp. [exoro] lengvai išprašomas, nuolaidus, minkštas pater P, *Orcus non exōrābilis.
- Kuzavinis 2007
- exōrābil|is, e adj. [exōro] (comp. ~ior Se) lengvaĩ išprãšomas, nuolaidùs, mìnkštas (pater Pl)