- expiātōrius
- expictus
- expīlātio
- expīlātor
- expīlo
- expingo
- expīnso
- expīnxī
- expio
- expiscor
- explānābilis
- explānātē
- explānātio
- explānātor
- explānātus
- explāno
- explementum
- explendēsco
- expleo
- explētio
- explētīvus
- explētus
- explicābilis
- explicābiliter
- explicātē
- explicātio
- explicātor
- explicātrīx
- explicātus 1
- explicātus 2
- explicitus
- explico
- explōdo
- explōrātē
- explōrātio
- explōrātō
- explōrātor
- explōrātōrius
- explōrātus
- explōro
- explōsī
- explōsio
- explōsus
- expolio
- expolītio
- expolītus
- expōno
- expopōscī
- exporgo
- exporrigo
- << >>
- explicāti|o, ōnis f
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LBLBA (5)
- Sirvydas 1642
-
Wykład, wykłádánie. Explicatio, enodatio, interpretatio, explanatio. Iſzguldimas.
-
- Jokantas 1936
- explicātio, ōnis f [explico] a) išvyniojimas rudentis.b) trop. išvystymas, išaiškinimas, išdėstymas fabularum; erat (Crasso) mira in disserendo e. mokėjimas (aiškiai) išdėstyti; vocabuli ac nominis etimologiškas išnagrinėjimas.
- Kuzavinis 2007
- explicāti|o, ōnis f [explico] 1. išvyniójimas (rudentis C);2. prk. (iš)áiškinimas, paáiškinimas (quaestiōnum obscūrārum C); (iš)dė́stymas; in disserendō mīra ~o C nuostabùs mokė́jimas áiškiai išdė́styti; ~o vocābulī C žõdžio kilmė̃s áiškinimas
- explicāti|o, ōnis f [explico]