- exstitī
- exsto
- exstrūctio
- exstruo
- exsūctio
- exsūctus
- exsūcus
- exsūdo
- exsūgo
- exsul
- exsulātio
- exsulo
- exsultābundus
- exsultāns
- exsultanter
- exsultātio
- exsultim
- exsulto
- exsultus
- exsuperābilis
- exsuperāns
- exsuperantia
- exsuperātio
- exsupero
- exsurdo
- exsurgo
- exsuscitātio
- exsuscito
- exsustulī
- exsūxī
- exta
- extābēsco
- extemplō
- extemporālis
- extendo
- extēnsē
- extēnsio
- extēnsīvus
- extēnsus
- extentio
- extentus
- extenuātio
- extenuātus
- extenuo
- exter
- exterebro
- extergeo
- extergo
- exterī
- exterior
- << >>
- exsurd|o, āre, āvī, ātum
- Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LLA (3)
- Sirvydas 1642
-
Głuſzę, Exſurdo, as. Apkurtinu, nutrinkiu. - Ogłuſzyć kogo, Exſurdo, as. Nutrinkiu, nukurtinu.
-
- Jokantas 1936
- ex-surdo 1 [surdus] apkurtinti; trop. atbukinti, atšipinti *subtile palatum.
- Kuzavinis 2007
- exsurd|o, āre, āvī, ātum vt [ex + surdo] 1. apkur̃tinti, padarýti kur̃čią (aurēs alicūjus PM);2. prk. atbùkinti, atšìpinti, padarýti nejaũtrų (subtile palātum H)
- exsurd|o, āre, āvī, ātum vt [ex + surdo]