Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • fīn|io, īre, īvī (), ītum
  • Veiksmažodis, 4 asmenuotė. Skiemenys: LBA (3)
  • Susiję: fīniēns 1; fīnītus
  • Sirvydas 1642
    • Dokonywam czego, Finio, perficio, abſoluo, conſummo, Pabaygiu, gału darau, dadirbu.
    • Dorabiam czego, Finio, perficio, abſoluo, perago opus. Dadirbu, baygiu darbu.
    • Kończę co, konam co. Concludo, finio. Baygiu.
    • Odćierpieć, Defungi laboribus, finire labores, pœnas ærumnas. Atkiſt.
    • Odśpiewác, Cantum finire. Atgiemi, atgiedo [atgiedu]
    • záoráć rolą, & záoráć, abſol: Finire arationem. Aźuart.
  • Jokantas 1936
    • fīnio 4 [finis]
      1) trans.
      a) atriboti, atskirti, pažymėti sienas Rhenus f. imperium populi Romani; lingua finita est dentibus.
      b) trop.
      α) apriboti, suvaržyti, sumažinti cupiditates, *potestatem, *sitim, *tristitiam.
      β) nustatyti, paskirti diem, locum, latitudinem silvae; modum sepulcris novis; spatia temporis numero noctium.
      γ) baigti, padaryti galą bellum, *vitam; *finiri morbo, finiri mirti; sententias his verbis.
      2) intr. trop. baigti, pasibaigti Tiberius finivit numire; finio aš baigiu kalbą, *finierat pabaigė kalbėti.
  • Kuzavinis 2007
    • fīn|io, īre, īvī (), ītum [fīnis] vt
      1. atribóti, atskìrti; žymė́ti rìbą, bū́ti síena; Rhēnus imperium populī Rōmānī ~it Cs Reinù eĩna Ròmos valstýbės síena; lingua ~īta est dentibus C liežùvis yrà àpsuptas dantų̃;
      2. prk.
      1) apribóti, suvaržýti; ~īre cupiditātēs C apribóti nórus;
      2) nustatýti, paskìrti (locum, tempus alicuī C);
      3. baĩgti (bellum Cs); ~īre vītam VP arba pass. ~īrī PJ baĩgti gyvẽnimą, mir̃ti; ~ierat C jìs baĩgė kalbė́ti