fābula

fābul|a, ae f
Daiktavardis, 1 linksniuotė (taisyklinga), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LBB (3)

Sirvydas 1642
- Akt w komediey. Actus fabulæ. Weykałas komedioy.
- Báię, báyki powiádã. Fabulor, fabulam narro. Sekmi ſeku, ſekmi ſakau, niekus kałbu.
- Básń, báyká. Fabula, neniæ aniles. Sekmes.
- Báyká. Fabula, neniæ aniles, fabuloſitas, apologus. Sekme, paſaka, nieku kałba.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- fābula, ae f [for]
  1) kalba, kalbėjimasis, pasikalbėjimas †in fabulis esse būti kalbų objektu; *fabula iactaris in urbe apie tave kalba visas miestas; ne sis ridiculus et aliorum fabula kad nebūtum kitų ant juoko statomas; †fabulis tempus conterunt.
  
  2) trop.
  
  a) pramanymas, pasakojimas, pasaka fabulam fictam perhorrescimus; adj. mox te premet nox fabulaeque manes naktis ir pasakingas šešėlių pasaulis; *non longa est fabula; fabulae! pasakos!
  
  b) pasakėčia brevis Aesopi fabula Ph.
  
  c) eilėraštis *fabula regum et populorum continet aestus.
  
  d) scenos veikalas, pjesė, drama, komedija docere, dare fabulam; fabularum poēta; trop. f. compositam Volsci belli L karas su volskais esąs sutarta komedija, juokai.

Kuzavinis 2007
- fābul|a, ae f [for]
  1. šnekà, kalbė́jimas; pasikalbė́jimas, pókalbis (convīvālis T); kal̃bos, pãskalos; in ~īs esse Su bū́ti kalbų̃ objektù; ~ā jactāris in urbe O apiẽ tavè šnẽka vìsas miẽstas; ◊ lupus in ~ā Te vil̃ką mìnim – vil̃kas čià;
  
  2. prk.
  
  1) pãsakojimas, padavìmas, pãsaka; ~a ficta Ph pramãnymas, prãmanas;
  
  2) pasakė́čia; brevis Aesōpī ~a Ph trumpà Ezòpo pasakė́čia;
  
  3) fãbula, siužètas H;
  
  4) drãmos kūrinỹs, pjèsė; ~am dare C vaidìnti pjèsę