fastīgium

fastīgi|um, ī n
Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), niekatroji, bendrinis. Skiemenys: LLBB (4)

Sirvydas 1642
- Kátáfálk, Pegma, tis, Mauſoleum, herorum faſtigium. Darine pakaſinoſe del didźiunu.
- Ość v kłoſá, Ariſta, aplex grani, ſpicæ faſtigium, Akuotas.
- ſzczyt, Pteroma, faſtigiũ, Pirmagalis dũgćio.
- wierzch czego, Summum alicuius rei, vertex, faſtigium. wirſzune, wirſzus.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- fastīgium, iī n
  1) smailuma, aukštuma †acuta mucronum fastigia; †muri viršus; montes pari altitudinis fastigio su viršūnėmis, esančiomis lygioje aukštumoje (su Alezija); †altius terrae fastigium žymesnė aukštuma.
  
  2)
  
  a) šelmuo, kraikas, šventovių bei turtingų namų frontonas †Capitolii fastigio examen apium insedit; operi prope absoluto tamquam f. imponere.
  
  b) pakilimas aukštyn, pvz. kalno, sienojo omnia leni fastigio subvexa L; trabes molli fastigio coniungunt.
  
  c) nuolaidumas, nuokalnumas, pašluonumas ab oppido declivis locus tenui fastigio vergebat; cloacas fastigio in Tiberim ducere nuolaidžiai; paulo leniore fastigio.
  
  3) trop.
  
  a) viršūnė, aukščiausias laipsnis, aukštuma in summo esse fastigio N; pari fastigio stetisse in utraque fortuna N vieno aukštumo laipsnyje; fastigium imponere uždėti vainiką.
  
  b) padėjimas, laipsnis, vardas, rangas dictaturae f. altius fuit L; †ad summum f. deligi.
  
  c) svarbiausias punktas, svarbiausia aplinkybė *summa sequar fastigia rerum.

Kuzavinis 2007
- fastīgi|um, ī n
  1. viršū́nė (collis Cs); smailė̃; viršùs (mūrī CR; moenium CR); pavir̃šius (aquae CR); ~um mucrōnis Lu kárdo ãšmenys; ~um terrae PM aukštumà;
  
  2. gilùmas, gỹlis (scrobis Cs, V);
  
  3. šelmuõ, kraĩgas (tēctī V); frontònas (templī L);
  
  4. núolydis, núokalnė, šlaĩtas; nuožulnumà, nuožulnùmas Cs;
  
  5. prk.
  
  1) padėtìs (muliebre T); láipsnis (dictātūrae L); var̃das, rángas (cōnsulāre VP);
  
  2) aukščiáusias láipsnis (fortūnae CR; eloquentiae Q);
  
  3) svarbiáusias pùnktas, svarbiáusia aplinkýbė; summa ~a V svarbiáusi momeñtai