frīgus

frīg|us, oris n
Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), niekatroji, bendrinis. Skiemenys: LB (2)
Susiję: frīgor

Sirvydas 1642
- Grudá, Luti gleba frigore durata, concreta luti cruſta. Gruodas.
- Od-źiębić ręce, r[c]. Adurit frigus, obtorpuerunt membra gelu obriguerunt. Atſzaldźiu.
- Oſowiałość, Coriago, morbus ex frigore, fame, ſordibus. Abbłuſimas.
- powarzył mroz źioła, etc. Frigus torret, adurit. pawirino ſzałna.
- źimno, Frigus, algor oris, Szaltis.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- frīgus, oris n [cnf. ῥῖγος „šaltis“; frigeo, frigidus]
  1)
  
  a) šaltis, vėsumas nocturnum, matutinum; frigora caloresque; propter frigora frumenta matura non erant; *nec prosunt Scythiae frigora šaltas klimatas; *umbrae, *amabile, *opacum; rami dant frigora pavėsį.
  
  b) trop. žiemos šalčiai, žiema *non aestate non frigore.
  
  2) trop.
  
  a) šiurpas iš baimės, mirties šaltis, mirtis *membra solvuntur frigore; *letale.
  
  b) šaltumas, abejingumas *tuo frigore laetus erit.
  
  c) šaltas priėmimas, šaltumas, nemalonė *metuo, ne quis amicus frigore te feriat; †ex levi frigoris suspicione.

Kuzavinis 2007
- frīg|us, oris n [frīgeo]
  1. šal̃tis; vėsà (mātūtīnum L); ~ora tolerāre Cs kę̃sti šal̃tį;
  
  2. prk.
  
  1) žiemõs šal̃čiai, žiemà; ~oribus V žiẽmą;
  
  2) mirtiẽs šal̃tis, mirtìs (lētāle O);
  
  3) šiur̃pas, siaũbas V;
  
  4) šaltùmas, abejingùmas H, PJ;
  
  5) šáltas priėmìmas, nemalónė H;
  
  6) silpnùmas (argūmentōrum Q)