- Fūndī
- fundibulārius
- fundito
- funditor
- funditus
- fundo 1
- fundo 2
- fundula
- fundus
- fūnebria
- fūnebris
- fūnerālis
- fūnerārius
- fūnereus
- fūnero
- fūnesto
- fūnestus
- fungīnus
- fungo
- fungor
- fungōsus
- fungulus
- fungus
- fūniculus
- fūnis
- fūnus
- fuo
- fūr
- fūrācissimē
- fūrācitās
- fūrāciter
- fūrātim
- fūrātor
- fūrātrīna
- fūrāx
- furca
- furcifer
- furcilla
- furcillātus
- furcillo
- furcōsus
- furcula
- furculōsus
- furēns
- furenter
- furfur
- furfureus
- furfurōsus
- furia
- Furiae
- << >>
- fūn|is, is m
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (mišrusis tipas), vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: LB (2)
- Sirvydas 1642
-
Kołyſzę kogo, Agito aliquem petauro, funibus aliquem ſuſpenſum moueo. Supu. - Kręgi powrozow, zwiiánia, kołá, Funium volumina, ſpiræ. Witułas, ſurunga.
- Poſtronek, Tractorius funis. Wirwe.
- powroz, Funis, reſtis, Wirwe.
- Rozkrącam, rozkręcã. Tortum filum, funem, diſſoluo, Iźſuku.
-
- Jokantas 1936
- fūnis, is m virvė, strangas, lynas ancorarius; *per extentum funem ire; priežodis: *funem ducere valdyti, viešpatauti; *f. sequi klausyti, tarnauti.
- Kuzavinis 2007
- fūn|is, is m vir̃vė; lýnas (ancorārius Cs); ◊ nē retrō ~is est H kàd tìk negrį̃žtų atgal̃ vir̃vė, t. y. kàd tìk niẽkas neapsiver̃stų aukštỹn kójomis; ~em dūcere H tem̃pti vir̃vę, t. y. įsakinė́ti, valdýti, viešpatáuti; ~em redūcere Pe atitráukti vir̃vę, t. y. atsisakýti sàvo žõdžių; pakeĩsti núomonę; ~em sequī H paklùsti, klausýti