- habrodiaetus
- habrotonum
- hāc
- hācpropter
- hāctenus
- Hadria
- Hadriacus
- Hadriānī
- Hadriānus 1
- Hadriānus 2
- Hadriāticum
- Hadriāticus
- Hadrūmētum
- haec
- haece
- Haedī
- haedīle
- haedilia
- haedillus
- haedīna
- haedīnus
- Haeduī
- haedulea
- haedulus
- haedus
- Haemōn
- Haemonia
- Haemonidēs
- Haemonis
- Haemonius
- haemorrhoicus
- Haemus
- haereo
- haerēs
- haerēsco
- haeresiarcha
- haeresis
- haereticus 1
- haereticus 2
- haesī
- haesitābundus
- haesitāns
- haesitanter
- haesitantia
- haesitātio
- haesitātor
- haesito
- haesus
- hāgētēr
- hagiographa
- << >>
- haed|us, ī m
- Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: LB (2)
- Susiję: aedus
- Sirvydas 1642
-
Koźieł nieczyſzczony. Hædus. Oźis neromitas. - Kurdwan rzemień, ſkura. Pellis hædi bene expolita & colorata. Oźiena iźdirbta.
-
- Daukantas 1838
- Haedus, i, m. ôżys.
- Jokantas 1936
- haedus, ī m ožys, oželis; trop. dvi žvaigždės iš kairės Vežėjo, Haedī (ir sing.), su kurių užtekėjimu spalių mėnesyje prasidėdavo audros *impetus orientis Haedi.
- Kuzavinis 2007
- haed|us, ī m ožỹs, ožẽlis V, H