- haedulea
- haedulus
- haedus
- Haemōn
- Haemonia
- Haemonidēs
- Haemonis
- Haemonius
- haemorrhoicus
- Haemus
- haereo
- haerēs
- haerēsco
- haeresiarcha
- haeresis
- haereticus 1
- haereticus 2
- haesī
- haesitābundus
- haesitāns
- haesitanter
- haesitantia
- haesitātio
- haesitātor
- haesito
- haesus
- hāgētēr
- hagiographa
- hahae
- hahahae
- Halaesa
- Halaesīnus
- halagora
- halcyōn
- hālēc
- Halēs
- Haliacmōn
- haliaeetus
- Haliartiī
- Haliartus
- halica
- Halicarnāssiī
- Halicarnāssus
- Halicyae
- Halicyēnsēs
- Halicyēnsis
- halimon
- hālito
- hālitus
- hallēc
- << >>
- haesit|o, āre, āvī, ātum
- Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LBA (3)
- Susiję: haesitāns
- Jokantas 1936
haesito 1 [intens. iš haereo]
1) įstrigti, įsmigti, įklimpti, įgrimsti in palude, in vadis L; haesitantes premere.2) trop.a) mikčioti †haesitans et trepidus pauca protuiit.b) neturėti pasiryžimo, svyruoti dvejoti in maiorum institutis painiotis, nesiorientuoti; dubitans, circumspectans, haesitans; non haesitans respondit;cum haesitaret Catilina, Cicero quaesivit, quid dubitaret proficisci.
- Kuzavinis 2007
- haesit|o, āre, āvī, ātum vi [int. iš haereo] 1. įstrìgti, įsmìgti (in vadīs L); įgrim̃zti, įklim̃pti (in palūde L);2. prk.1) mikčióti, užsikir̃sti (linguā C);2) dvejóti, svyrúoti, abejóti (in aliquā rē C); diū ~āvī, quid facere dēbērem PJ ilgaĩ nežinójau, ką̃ turė́čiau darýti
- haesit|o, āre, āvī, ātum vi [int. iš haereo]