hio

hi|o, āre, āvī, ātum
Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: BA (2)

Sirvydas 1642
- Odlipa co, Glutino vincta hiant, glutinoſa non adhæreſcunt. Atlimpa.
- otwiera ſię co, Hiat terra æſtu &c. Iźśiźoia.
- Rozſtępuie ſię co, Dehiſcit, diſſilit, diſcedit, hiat. Atſiweria.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- hio 1
  1)
  
  a) būti atviram oculi hiantes P; concha hians.
  
  b) būti išsižiojusiam, žiopsoti *inceptus clamor frustrat hiantes; †hianti ore captare aquam; †vulgus hiabat ad magnitudinem praemiorum.
  
  2) trop.
  
  a) geisti, labai trokšti †hiantes cupiditates nepasotinamas; *emptor (*corvus) hians godus.
  
  b) apie kalbą: turėti spragų, būti be ryšio, būti nesklandžiam loqui mutila et hiantia; †hians compositio.

Kuzavinis 2007
- hi|o, āre, āvī, ātum vi
  1. žiojė́ti, bū́ti prasivė́rusiam; humus ~at S žẽmė žiõji; ~antia lilia O prasiskleĩdusios (pražýdusios) lelìjos; oculī ~antēs Pl ìšplėstos ãkys;
  
  2. bū́ti išsižiójusiam, žiopsóti V, H, PM;
  
  3. prk.
  
  1) bū́ti nustẽbusiam; vulgus ~ābat T visì bùvo nustẽbę;
  
  2) geĩsti, labaĩ trókšti; ~antēs cupiditātēs T nepasótinamas godulỹs;
  
  3) bū́ti nerišliám (nesklandžiám); ~antia loquī C nerišliaĩ kalbė́ti;
  
  4. gram. susidarýti sámbalsiui Q