Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • hon|or, ōris m
  • Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: BB (2)
  • Susiję: honōs
  • Sirvydas 1642
    • Cześć. Honor. Garba.
    • Doſtoieńſtwo, dignitárſtwo, godność. Dignitas, amplitudo, honor, titulus. Wireſnibe, vźkielimas vnt waldźios kokios.
    • Kánonizuię. In diuorũ numerum refero, in diuorum numero colloco, repono, cœleſtes alicui honores pro ſumma in terris poteſtate decerno. Paſkaytau terp ſzwyntuiu.
    • Korzyſtam w czym. Duco aliquid laudi, gloriæ, honori. Duco aliquid in bonis. Turiu áźu garbu, naudu, brũginu ku ſaw.
    • Poczćiwość, Honeſtum, honor, honeſtas decus. Wieźliwieſte.
    • zoſtáię czym, raycą. Peruenio in ſenatum, profiteor iurisconſultum, aſcendo ad honorem aliquem. Tumpu kuo.
  • Jokantas 1936
    • honor ir senesnė forma honōs, ōris m
      1)
      a) garbė, pagarba, garbės pažymėjimas honore afficere aliquem arba honorem habere alicui pagerbti ką; decorari h. amplissimis; augere aliquem honore; in honore esse būti gerbiamam; alicui esse summo honori suteikti kam didžiausią garbę; honorem praefari, dicere = jei leista taip pasakyti; honoris causā arba gratiā iš pagarbos, garbės dėliai; quem honoris causā nomino — išsireiškimas, kuriuo atsiprašoma, pavadinus ką vardu ir nežinant, ar tatai tam asmeniui patinka, ar ne.
      b) trop.
      α) garbės vieta, g. pareigos amplissimus (konsulatas), curulis; honores petere, capere; honoribus fungi; ad honores ascendere, pervenire; h. militari appellare tribunos militum L garbės titulas.
      β) garbingas atsilyginimas, honoraras medici; sine honore recedere.
      γ) dievams duodama garbė, auka, šventė dievų garbei *suum honorem dicere Baccho = himnas.
      2) trop.
      a) autoritetas, garsas, geras vardas alicuius honori invidere; avidus honoris; *pugnae; quod apud Numidas honori dicitur S.
      b) papuošimas, pagražinimas, papuošalas *cinctus honore caput su vainiku ant galvos; *silvarum lapija; *honores ruris = fruges.
  • Kuzavinis 2007
    • hon|or, ōris m
      1. garbė̃; pagarbà, pagerbìmas; ~ōrem alicuī praestāre O (habēre, adhibēre, tribuere C) ródyti kám pãgarbą; ~ōre afficere (augēre) aliquem C pager̃bti ką̃; in ~ōre esse C bū́ti gerbiamám; ~ōris alicūjus causā (gratiā) Pl, C ìš pagarbõs kám, atsižvel̃giant į̃ kienõ núopelnus; suprēmus (mortis) ~or V paskutìnė pagarbà; ◊ ~or sit auribus CR atsiprašaũ, atléiskite;
      2. prk.
      1) garbìnga vietà (tarnýba, pareigýbė); ad ~ōrēs ascendere C (pervenīre L) iškìlti tarnýbos láiptais; ~ōrem praetūrae urbānae suscipere Su tàpti miẽsto prètoriumi; cursus ~ōrum C pareigýbių sekà;
      2) garbìngas atlýginimas, honorãras (medicī Ce);
      3) padėkõs ceremònija, šlóvinamasis hìmnas; Bacchō dīcere ~ōrem V giedóti Bãkchui hìmną;
      4) aukójimas, aukà; mactāre ~ōrēs V sker̃sti aukójamus gývulius;
      5) pãpuošalas, puošmenà; cinctus ~ōre caput O sù vainikù añt galvõs; ~or silvārum V miškų̃ puošmenà, t. y. lapijà