jacto

jact|o, āre, āvī, ātum
Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LA (2)
Susiję: jactāns

Sirvydas 1642
- Chełpię ſię. Glorior, iacto, oſtento me. Giriuoſi.
- Gorączkę mam. Febrio, febricito, iactor febri, habeo febrim. Karśćioiu, turiu karſztiny, degu karśćieys.
- Kołyſzę ſię, Iactor petauro, iacto oſcillis corpus. Supuoſi.
- Kołyſzę ſię, Iactor petauro, iacto oſcillis corpus. Supuoſi.
- Miecę, miotam. Iacto. Metou.
- Szamocę, in partes varias rapio, agito, iacto. Błaſzkau.
- Vkrzywdzony, Iniuriis iactatus, agitatus. Abiditas.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- iacto 1 [intens. iš iacio]
  1) dažnai arba smarkiai mėtyti, svaidyti hastas, lapides in locum aliquem; Juppiter fulmina iactat; argentum de muro; *ossa post tergum; arma multa passim L pamesti; *vulnera inter se sužeidžiančius smūgius.
  
  2)
  
  a) šen ir ten mėtyti, judinti, krutinti, kratyti, purtyti, sukti *manus, *crura alta; *iactata flamine navis; *multum ille et terris iactatus et alto; febri iactari; *iactantur crines per terga plevėsuoja; trop. i. curas pectore būti labai susisielojusiam.
  
  b) se iactare arba iactari daug užsiimti kuo, rūpintis, trankytis i. se forensi labore; se i. in causis; in declamatorio opere; video, ubi se iactaturus sit Hortensius.
  
  3) trop.
  
  a) mėtyti žodžius, reikšti žodžiais ką minas i. grasyti; preces maldauti; probra in aliquem plūsti, dergti ką; iocosa dicta in adversarios pajuokti; terrorem gąsdinti.
  
  b) dažnai minėti, pakartotinai kelti aikštėn pluribus praesentibus eas res iactari noluit; querimonias ultro citroque L;, *aliquem beatum laikyti ką laimingu; *fabulā iactaris (esi kalbų objektas) in urbe.
  
  4) trop.
  
  a) girtis, didžiuotis genus et nomen; gratiam urbanam; victoriam esse suam.
  
  b) se iactare didžiuotis, pūstis, girtis se in bonis Roscii; se tribuniciis actionibus L; *se vulnere; se magnificentissime in illo loco laikytis.

Kuzavinis 2007
- jact|o, āre, āvī, ātum vt [int. iš jacio]
  1. mė́tyti, blaškýti (nāvem H); sváidyti (hastās C; fulmina O); numė́tyti (aliquid dē mūrō Cs); išmė́tyti (arma multa passim L); (iš)barstýti, (pa)sė́ti (sēmina O);
  
  2. jùdinti, krùtinti (pennās O); mostigúoti (manūs O); kratýti, pùrtyti (cervīculam C); febrī ~ārī C bū́ti drùgio krečiamám;
  
  3. dažnaĩ kreĩpti, nuõlat sùkti (lūmina in vultum alicūjus O);
  
  4. skleĩsti (odōrem V); léisti (pecūniās suās Dig); siuntinė́ti (basia Ph); ~āre vulnera V sužeĩsti;
  
  5. prk.
  
  1) mė́tyti žodžiùs (verba O); réikšti žõdžiais; ~āre minās C grasìnti; ~āre probra in aliquem L plū́sti (dérgti) ką̃; ~āre jocōsa dicta C pajuõkti; ~āre precēs O maldáuti;
  
  2) dažnaĩ minė́ti; nuõlat kélti aikštė̃n; ~āre rem sermōnibus C nuõlat apiẽ taĩ kalbė́ti; aliquem beātum ~āre H laikýti ką̃ laimìngu; fābulā ~āris in urbe O apiẽ tavè kal̃ba vìsas miẽstas;
  
  3) gìrtis, didžiúotis (genus ac nōmen H); quam sē ~āre solēbat C kaĩp jìs mė́gdavo gìrtis;
  
  6. sē ~āre arba pass. ~ārī aliquā rē L (in aliquā rē C) nuõlat dìrbti ką̃, atsidė́ti kám;
  
  7. prk. várginti, kankìnti; eōdem morbō ~ārī H bū́ti kankìnamam tõs pačiõs ligõs; ~ārī multīs injūriīs C daũg skriaudų̃ patìrti