illigo

illig|o, āre, āvī, ātum
Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LBA (3)

Sirvydas 1642
- oprawiam co we złoto, Circumdo aliquid auro, illigo auro gemmas. Apdarau ~~ankiu~~ [aukſu] ku.
- więznie co, kogo. Illigo aliquem, detineo. Ipaynioiu.
- wplatam, Innecto, intexo, illigo, Ipaynuoiu, ipinu.
- wprawiam co, Includo, illigo, Indarau.
- Wwięzuię co, Illigo, Iriſzu.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- il-ligo 1
  1) pririšti, prisegti, pristiprinti antemnas funibus L; litteras in iaculo; Mettium in currus quadrigarum L; *ignota tauris iuga.
  
  2) trop.
  
  a) surišti, suvaržyti, įpareigoti aliquem magnis pignoribus arba †conscientiā; foedere se cum Romanis; amicitiā illigatum esse alicui; Caesaris actis illigatum teneri.
  
  b) supainioti, įpainioti, įvelti, sutrukdyti Romanos bello; personas graves sermonibus; †copias locis impeditis; †illigatus praedā apsunkintas.

Kuzavinis 2007
- illig|o, āre, āvī, ātum vt [1. in + ligo]
  1. prirìšti, surìšti (aliquid fūnibus L); ~āre manūs post tergum L surìšti rankàs ùž nùgaros;
  
  2. pritvìrtinti, prijùngti (emblēmata in pōculīs C);
  
  3. prk.
  
  1) surìšti, suvaržýti, įpareigóti (aliquem pignōribus C); foedere sē ~āre cum aliquō L įsipareigóti kám pagal̃ sùtartį;
  
  2) supáinioti, įpáinioti, įvélti; ~ārī bellō L įsivélti į̃ kãrą