- illō
- illoc 1
- illōc 2
- illōtus
- illuc 1
- illūc 2
- illūceo
- illūcēsco
- illūdo
- illūminātē
- illūminātio
- illūminātor
- illūminātus
- illūmino
- illūminus
- illūnis
- Illurgavonēnsēs
- illūsī
- illūsio
- illūsor
- illūstrātio
- illūstrātor
- illūstris
- illūstrius
- illūstro
- illūsus
- illūtibilis
- illūtilis
- illūtus
- illuviēs
- illūxī
- Illyria
- Illyricum
- Illyricus
- Illyriī
- Illyris
- Illyrius
- Īlōtae
- Ilus
- Ilva
- im-
- Imachara
- Imacharēnsēs
- Imacharēnsis
- imāginārius
- imāginātio
- imāginātrīx
- imāginor
- imāginōsus
- imāgo
- << >>
- illūstr|o, āre, āvī, ātum
- Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LLA (3)
- Jokantas 1936
il-lūstro 1
1) nušviesti, apšviesti templum Jovis candelabri fulgore illustratur; sol omnia luce sua illustrat.2) trop.a) nušviesti, iškelti aikštėn, išaiškinti maleficium aperitur illustraturque; philosophiam veterem Latinis litteris.b) priduoti žibėjimo, blizgesio, garbinti, garsinti, kelti vardą, gražinti, dailinti consulem laudibus; Capitolium templis; alicuius nomen arba amplitudinem; orationem sententiis; †familiam illustravit Galba consularis.
- Kuzavinis 2007
- illūstr|o, āre, āvī, ātum vt [1. in + lūstro] 1. nušviẽsti, apšviẽsti; sōl cūncta ~at C sáulė vìską apšviẽčia;2. prk.1) nušviẽsti, iškélti aikštė̃n (cōnsilia C); išáiškinti (philosophiam veterem C);2) suteĩkti blìzgesio, pagrãžinti, padáilinti (ōrātiōnem sententiīs C);3) išgársinti, išáukštinti (familiam suam Su); ~āre aliquid Mūsā H apdainúoti ką̃ eilėmìs
- illūstr|o, āre, āvī, ātum vt [1. in + lūstro]