- immātūrus
- immedicābilis
- immeditātē
- immemor
- immemorābilis
- immemorātus
- immendābilis
- immēnsitās
- immēnsum 1
- immēnsum 2
- immēnsus
- immerēns
- immerenter
- immergo
- immeritō
- immeritus
- immersābilis
- immersī
- immersio
- immersus
- immētātus
- immigro
- imminentia
- immineo
- imminuo
- imminūtio
- imminūtus
- immisceo
- immiserābilis
- immisericorditer
- immisericors
- immīsī
- immissio
- immissus
- immītis
- immitto
- immīxtus
- immō
- immōbilis
- immōbilitās
- immōbiliter
- immoderātē
- immoderātio
- immoderātus
- immodestē
- immodestia
- immodestus
- immodicē
- immodicus
- immodulātus
- << >>
- imminu|o, ere; minuī, minūtum
- Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: LBBA (4)
- Susiję: imminūtus
- Jokantas 1936
im-minuo, uī, ūtum 3
a) sumažinti, sutrumpinti, susiaurinti, apriboti copias, †numerum cohortium; aliquid de voluptate; tempus aestivorum S.b) trop. susilpninti, suvarginti, sunaikinti †corpus otio; †animum libidinibus; opes plebis S; ius legationis; alicuius famam, libertatem, curam; †Augusta se imminui querebatur kad su ja nesiskaitoma.
- Kuzavinis 2007
- imminu|o, ere; minuī, minūtum vt [1. in + minuo] 1. sumãžinti, sutrum̃pinti, susiaũrinti, apribóti (cōpiās C);2. prk.1) susil̃pninti, išsẽkinti (vīrēs C; corpus ōtiō T);2) pažeĩsti (jūs, officium C); pakeñkti, pakir̃sti (auctōritātem alicūjus C);3) apribóti, suvaržýti (lībertātem C)
- imminu|o, ere; minuī, minūtum vt [1. in + minuo]