Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • Sirvydas 1642
    • Cenię. Pretium impono, indico, dico, fa[c]io. Turgu darau.
    • Koronuię kogo. Diadema alicui impono, inſigni regio aliquem euincio, corono caput regis aureo diademate. Karunawoiu.
    • Nákładam czego, Impono, indo, ingenero. Inkrau-iu, indemi.
    • Odegráć, Deludere, imponere finem ludo. Atźaydźiu.
    • przezywam, przezwiſko ſromotne daię, Cognomina ridicula, probroſa impono, affingo. Wardus piktus duomi.
    • ſzpuntuię, Operculum ori, vaſis impono Aźudingiu, aźuwoźiu ſudu koki.
    • Wſadzam ná koń. Impono in equum, ſuſtollo. Vźſodinu vnt arklo.
  • Jokantas 1936
    • im-pōno, posuī (posīvī P, posīsse P), positum 3
      1) įdėti, uždėti, padėti frumentum sukrauti; cum Crassus exercitum Brundisii imponeret sodinti į laivus; mortuos in rogum; dextram ir caput L; coloniam in agro Samnitium L įkurti; praesidia in urbe; su dat. *aliquem rogo, sepulcro palaidoti; alicui coronam, clitellas bovi; *i. Pelio Ossam; *imponi cervici alicuius sėsti ant.
      2)
      a) uždėti, užkrauti labores alicui; †gentibus iugum; stipendium victis; alicui negotium; tributum in singula capita; frenos animo alicuius L; †manum imponere alicui uždėti leteną; finem alicui rei padaryti galą.
      b) priduoti, duoti nomen alicui su gen. arba acc. vardo; imponenda sunt novis rebus nova nomina; vim pavartoti; vulnus, iniurias padaryti.
      c) pastatyti į kokią padėtį cuius amicitia me in hanc perditam causam imposuit.
      d) padaryti, paskirti, uždėti vyresniuoju atiquem vilicum; †aliquem legionibus; triginta viros devictis Atheniensibus S; nullo quasi imposito S.
      e) vedžioti už nosies, apmauti, apgauti Catoni egregie; praefectis Antigoni; si mihi imposuisset aliquid (nom).
  • Kuzavinis 2007
    • impōn|o, ere; posuī, positum vt [1. in + pōno]
      1. įdė́ti, uždė́ti (corōnam alicuī C); pridė́ti (spongiam vulnerī Ce); padė́ti, sudė́ti, sukráuti (aeris magnum pondum in nāvēs Cs); ~ere pileum capitī suō Pt užsidė́ti kepùrę añt galvõs; ~ere pedem in nāvem Pl įkélti kóją (įlìpti) į̃ laĩvą; ~ere pedem in undam Pl įbrìsti į̃ vándenį; ~ere aliquem in equum L užsodìnti ką̃ añt árklio; ~ere mīlitēs in nāvēs Cs (su)sodìnti kareiviùs į̃ laivùs; ~ere aliquem in plaustrum L įsodìnti ką̃ į̃ vežìmą; ~ere praesidium arcī L įkùrdinti į́gulą tvirtóvėje; ~ere colōniam in agrō Samnitium L įkùrti kolòniją samnìtų žẽmėje; ~ere aliquem rogō (sepulcrō) V, O paláidoti ką̃; ~ere fīnem Se (už)baĩgti; ◊ ~ere ultimam manum alicuī reī O paskutìnį kar̃tą pridė́ti rañką, t. y. užbaĩgti ką̃;
      2. prk.
      1) uždė́ti, užkráuti, įvèsti; ~ere tribūtum in singula capita Cs uždė́ti pagálvės mókestį; ~ere alicuī onus C užkráuti kám nãštą; ~ere lēgēs O įvèsti įstãtymus;
      2) (pa)skìrti; ~ere aliquem legiōnibus T skìrti ką̃ kariúomenės vadù;
      3) dúoti, suteĩkti (alicuī nōmen C);
      4) pavartóti (vim C);
      5) padarýti, sukélti, bū́ti priežastimì; ~ere alicuī vulnus C padarýti kám žaĩzdą, sužeĩsti ką̃ nórs; ~ere alicuī injūriās C (nu)skriaũsti ką̃ nórs;
      6) statýti į̃ kókią pãdėtį, įtráukti (aliquem in perditam causam C);
      7) klaidìnti, apgaudinė́ti, vedžióti ùž nósies C