- imprōdictus
- improfessus
- imprōmiscuus
- imprōmptus
- improperātus
- impropero
- impropria
- impropriē
- improprietās
- improprius
- imprōsperē
- imprōsperus
- imprōtēctus
- imprōvidē
- imprōvidentia
- imprōvidus
- imprōvīsō
- imprōvīsum
- imprōvīsus
- imprūdēns
- imprūdenter
- imprūdentia
- impūber
- impūberēs
- impūbēs 1
- impūbēs 2
- impūbis
- impudēns
- impudenter
- impudentia
- impudīcē
- impudīcitia
- impudīcus
- impugnātio
- impugno
- impulī
- impulsio
- impulsor
- impulsus 1
- impulsus 2
- impūne
- impūnis
- impūnitās
- impūnītē
- impūnītus
- impūrātus 1
- impūrātus 2
- impūrē
- impūritās
- impūro
- << >>
- 1. impūb|ēs, eris
- Būdvardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), 1 galūnės. Skiemenys: LLL (3)
- Susiję: impūbis; impūber
- Sirvydas 1642
-
Gołowąs, młodźik. Imberbis, impubes, impuber. Iaunikaytis bebarzdis. - Niedoroſły. Immaturus. impubes. Nedaaugis.
- Niezároſły, Jmplumis auis, impubes, impuber puer. Neapaugis.
-
- Jokantas 1936
- im-pūbēs, eris ir impūbis, e neužaugęs, nesubrendęs, jaunutis *puer impubes et adhuc non utilis armis; subst. impūberēs ir impūbēs L vaikai, berniukai.
- Kuzavinis 2007
- 1. impūb|ēs, eris (ir ~is, e) adj. [2. in + pūbēs] 1. nepilnamẽtis, nesubréndęs (fīlius C);2. skaistùs Cs
- 1. impūb|ēs, eris (ir ~is, e) adj. [2. in + pūbēs]