- impatiēns
- impatienter
- impatientia
- impavidē
- impavidus
- impeccābilis
- impedīmentum
- impedio
- impedītio
- impedito
- impedītus
- impēgī
- impello
- impendeo
- impendī
- impendiō
- impendium
- impendo
- impenetrābilis
- impēnsa
- impēnsē
- impēnsō
- impēnsus
- imperātīvus
- imperātor
- imperātōrius
- imperātrīx
- imperātum
- imperceptus
- imperco
- impercussus
- imperditus
- imperfectē
- imperfectio
- imperfectus
- imperfossus
- imperiālis
- imperiōsē
- imperiōsus
- imperītē
- imperītia
- imperito
- imperītus
- imperium
- imperjūrātus
- impermissus
- impero
- imperpetuus
- impersōnālis
- imperspicuus
- << >>
- imperāt|or, ōris m
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: LBLB (4)
- Jokantas 1936
imperātor, ōris m [impero]
1) valdovas, viršininkas binos imperatores (konsulus) sibi facere S; i. vitae animus est S vadovas; Jovem imperatorem viešpats; †Macedoniae.2) vyriausias kariuomenės vadas, karvedys, kuriam yra duota imperium ir kurs karą veda suis auspiciis (garbės titulas, kurį suteikdavo vadui po žymios pergalės kariuomenė arba senatas bei tauta), kas kita buvo duces ir ductores; i. fuit summus et mari et terra.3) imperatorius, titulas, kurs buvo duodamas, yp. nuo Tiberijaus laikų, Romos valdovams †i. Augustus; †Otho imp.
- Kuzavinis 2007
- imperāt|or, ōris m [impero] 1. valdõvas (gentium C); vir̃šininkas, vadõvas (histricus Pl); šeiminiñkas (familiae Pl);2. karvedỹs, kãro vãdas Cs, C;3. imperãtorius Su, PJ
- imperāt|or, ōris m [impero]