- imperceptus
- imperco
- impercussus
- imperditus
- imperfectē
- imperfectio
- imperfectus
- imperfossus
- imperiālis
- imperiōsē
- imperiōsus
- imperītē
- imperītia
- imperito
- imperītus
- imperium
- imperjūrātus
- impermissus
- impero
- imperpetuus
- impersōnālis
- imperspicuus
- imperterritus
- impertinēns
- impertio
- impertior
- imperturbātus
- impervius
- impes
- impetibilis
- impetīginōsus
- impetīgo
- impeto
- impetrābilis
- impetrātio
- impetrātus
- impetrio
- impetro
- impetuōsē
- impetuōsus
- impetus
- impexus
- impiē
- impietās
- impiger
- impigrē
- impigritās
- impilia
- impingo
- impio
- << >>
- impert|io, īre, īvī (iī), ītum
- Veiksmažodis, 4 asmenuotė. Skiemenys: LLBA (4)
- Susiję: impartio; impertior
- Jokantas 1936
im-pertio 4 ir im-pertior 4 TPh [pars]
a) paskirti, suteikti alicui aliquid; partem oneris; tempus cogitationi sunaudoti; meum laborem hominum periculis sublevandis impertio; alicui salutem prašyti sveikinti; mediocribus multis civitatem in Graecia homines impertiebant; se talem alicui pasirodyti.b) aprūpinti aliquem aliqua re; doctrinis, quibus aetas puerilis impertiri debet N supažindinti.
- Kuzavinis 2007
- impert|io, īre, īvī (iī), ītum vt [1. in + partio] 1. paskìrti, suteĩkti (alicuī aliquid C); atidúoti, pérduoti (partem oneris alicuī C); ~īre tempus cōgitātiōnī C paskìrti laĩką mą̃stymui; ~īre alicuī salūtem C pérduoti kám svéikinimą; ~īre vēniam Ap bū́ti atlaidžiám;2. aprū́pinti (aliquem aliquā rē C); ~īre aliquem doctrīnīs N supažìndinti ką̃ sù mókslais; ~īre aliquem ōsculō Su pabučiúoti ką̃
- impert|io, īre, īvī (iī), ītum vt [1. in + partio]