- imprōdictus
 - improfessus
 - imprōmiscuus
 - imprōmptus
 - improperātus
 - impropero
 - impropria
 - impropriē
 - improprietās
 - improprius
 - imprōsperē
 - imprōsperus
 - imprōtēctus
 - imprōvidē
 - imprōvidentia
 - imprōvidus
 - imprōvīsō
 - imprōvīsum
 - imprōvīsus
 - imprūdēns
 - imprūdenter
 - imprūdentia
 - impūber
 - impūberēs
 - impūbēs 1
 - impūbēs 2
 - impūbis
 - impudēns
 - impudenter
 - impudentia
 - impudīcē
 - impudīcitia
 - impudīcus
 - impugnātio
 - impugno
 - impulī
 - impulsio
 - impulsor
 - impulsus 1
 - impulsus 2
 - impūne
 - impūnis
 - impūnitās
 - impūnītē
 - impūnītus
 - impūrātus 1
 - impūrātus 2
 - impūrē
 - impūritās
 - impūro
 - impūrus
 - imputātus
 - imputo
 - īmulus
 - īmus
 - in
 - in- 1
 - in- 2
 - inaccēnsus
 - inaccessus
 - inacēsco
 - Īnachidēs
 - Īnachius
 - Inachus
 - ināctus
 - inacuī
 - inads-
 - inadt-
 - inadustus
 - inaedifico
 - inaequābilis
 - inaequābilitās
 - inaequābiliter
 - inaequālis
 - inaequālitās
 - inaequāliter
 - inaequātus
 - inaequo
 - inaestimābilis
 - inaestuo
 - inaffectātē
 - inaffectātus
 - inagitābilis
 - inagitātus
 - inalbeo
 - inalbēsco
 - inalbo
 - Inalpīnī
 - Inalpīnus
 - inamābilis
 - inamārēsco
 - inambitiōsus
 - inambulātio
 - inambulo
 - inamoenus
 - ināne
 - ināniae
 - inanimātus
 - inānīmentum
 - inanimus
 - inānio
 - >>
 
- impūr|us, a, um
 - Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: LLB (3)
 
- Kuzavinis 2007
 - impūr|us, a, um adj. [2. in + pūrus] (comp. ~ior C, sup. ~issimus C) 1. nešvarùs O, Pl;2. prk. nešvánkus, šlykštùs, bjaurùs, prãstas (homo, mōrēs Te)
 
- impūr|us, a, um adj. [2. in + pūrus] (comp. ~ior C, sup. ~issimus C) 
 

