incēdo

incēd|o, ere; cessī, cessum
Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: LLA (3)
Susiję: incessus 1

Sirvydas 1642
- Chodzę. Ambulo, incedo, ingredior. Waykśćioiu.
- Idę, Eo, incedo, gradior, vado, tendo. Eymi.
- Idę pieſzo, Incedo pedes, pedibus iter facio, cõficio. Eymi peſcias, peſciomis.
- Náſtáie co, náſtáwa, Inceſſit mos, increbeſcit, exoritur quippiam. Iſtoia kas.
- Roſpaſány, Diſcinctus, recinctus, ſolutis tunicis incedere, Iźiuoſtas, pałeyſtas.

Daukantas 1838
- Incedo, is, cessi, cessum, cedere, żengù, orei einù.

Jokantas 1936
- in-cēdo, cessī, cessum 3
  1)
  
  a) išeiti viešai, norint būti matomam ar imponuoti, vaikščioti, žingsniuoti magnifice išdidžiai, pasipūtus; *Dido ad templum incessit; †incessit contra tribunal; taeter incedebat; pedes incedebat L kaipo pėstininkas, pėsčias; trop. †occultus rumor incedebat ėjo; trans. †scaenam.
  
  b) apie kareivius: žygiuoti, eiti pirmyn, artintis incessit deinde, quā duxit praedae spes, victor exercitus L; castra mota sunt et agmen incedere coepit L; ad portas urbis; su dat. tikslo †itineri et proelio.
  
  2) trop.
  
  a) užeiti, atsirasti, kilti tanta commutatio (nuotaikos pasikeitimas) incessit, ut; incessit in eos pestilentia L; magnus omnium timor.
  
  b) apimti, apnikti, (pa)imti su acc. religio deinde incessit eos vitio creatos esse L; maestitia animos L; su dat. cura patribus incessit; formido incessit animis.

Kuzavinis 2007
- incēd|o, ere; cessī, cessum [1. in + 1. cēdo]
  1. eĩti, žeñgti; žingsniúoti, váikščioti; žygiúoti; magnificē ~ere L išdidžiai žingsniúoti; pedēs ~ēbat L ė̃jo pė́sčias; ~ere quadrātō agmine L žygiúoti keturkampè kolonà; ~ere equīs Ju jóti añt arklių̃;
  
  2. išeĩti, įeĩti; prieĩti, prisiar̃tinti; ~ere scēnam T išeĩti į̃ scèną; ~ere Aegyptum Ju įeĩti į̃ Egìptą; ~ere in Rōmānōs S prisiar̃tinti priẽ romė́nų;
  
  3. prk.
  
  1) užeĩti, atsiràsti, prasidė́ti, kìlti; tenebrae ~ēbant T užė̃jo sùtemos; pestilentia incessit L kìlo mãras; incessit spēs L atsirãdo viltìs;
  
  2) plìsti, sklìsti; rūmor ~ēbat T sklìdo gañdas;
  
  3) apim̃ti, apnìkti; cūra incessit patribus L senãtorius àpėmė rū̃pestis