inclīno

inclīn|o, āre, āvī, ātum
Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LLA (3)
Susiję: inclīnātus

Sirvydas 1642
- Náchylam kogo czego. Inclino, inflecto, incuruo, flecto, demitto. Pałynkiu.
- Náchylam ſię. Propẽdeo, inclino. Nukripſtu, nuſiłynkiu nuſiſweriu.
- Nákłaniam ſię do czego, Propendeo, inclino, Nuſiłynkiu, priłynkſtu top.
- Pochylam, Aliquid ad perpendiculum poſitum inclino. prałynkiu.
- Skłaniam ſię do czego, Propendeo, inclino. Priſiłynkiu.

Daukantas 1838
- Inclino, as, avi, atum, are, palenkù, linkstù, swîrstù.

Jokantas 1936
- in-clīno 1
  1)
  
  a) lenkti corpus, *genua, *caput in latus; malum nuleisti stiebą; sol se inclinat L leidžiasi; refl. †in vesperam inclinabat dies; *meridies inclinat; quā fortuna rem daret, eā inclinare vires L.
  
  b) rykiuotėje: versti trauktis; refl. svyruoti, trauktis atgal acies inclinatur L arba inclinat L svyruoja; res inclinatur in fugam L; timore inclinari L; inclinatae erant tyrannorum copiae N.
  
  2) trop.
  
  a) nukreipti, palenkti omnem culpam in collegam; onera a pauperibus in divites; se ad Stoicos; refl. būti linkusiam ad pacem cum Pyrrho faciendam; *ad misericordiam.
  
  b) duoti kitą, yp. blogą linkmę, pakreipti kiton pusėn fraus rem inclinavit L; inclinata res est pusiau praloštas dalykas.

Kuzavinis 2007
- inclīn|o, āre, āvī, ātum [1. in + *clīno]
  1. leñkti (genua O); paleñkti, pakreĩpti (caput in latus Q); sōl sē ~at L sáulė léidžiasi;
  
  2. kar. pradė́ti tráuktis, tráuktis atgal̃; svyrúoti; aciēs ~ātur ar ~at L dalinỹs pràdeda tráuktis;
  
  3. prk.
  
  1) nukreĩpti, suver̃sti; ~āre culpam in aliquem C suver̃sti kám kal̃tę;
  
  2) liñkti į̃ kienõ pùsę; bū́ti liñkusiam; ~āre ad Stōicōs C liñkti priẽ stòikų;
  
  3) dúoti kìtą liñkmę, pakreĩpti į̃ kìtą pùsę; pass. ~ārī pakrỹpti; ~āre rem CR pakreĩpti dalỹką į̃ kìtą pùsę; rēs ~āta est L reĩkalas pakrỹpo į̃ kìtą pùsę;
  
  4) gadìnti, blõginti; pass. ~ārī pagèsti, pašlýti; ◊ ubi rēs semel ~āta est, amīcī dē mediō rēcēdunt Pt kaĩ tìk reikalaĩ pašlìjo, draugų̃ kaĩp nebū́ta