- inclitus
- inclūdo
- inclūsio
- inclūsor
- inclūsus
- inclutus
- incoāctus
- incoctilia
- incoctus 1
- incoctus 2
- incōgitābilis
- incōgitāns
- incōgitantia
- incōgitātus
- incōgito
- incōgnitus
- incōgnōscibilis
- incōgnōsco
- incohātus
- incohibilis
- incoho
- incoinquinātus
- incola
- incolentēs
- incolo
- incolumis
- incolumitās
- incomitātus
- incommeābilis
- incommendātus
- incommodātio
- incommodē
- incommodesticus
- incommoditās
- incommodo
- incommodum
- incommodus
- incommūtābilis
- incomparābilis
- incompertus
- incomplētus
- incompositē
- incompositus
- incomprehēnsibilis
- incōmptus
- inconcessus
- inconcilio
- inconcinnē
- inconcinnitās
- inconcinniter
- << >>
- incol|o, ere; coluī, cultum
- Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: LBA (3)
- Susiję: incultus 2
- Sirvydas 1642
-
Mieſzkam gdźie. Habito, incolo, moror, commoror. Giwenu. - Rezyduię gdźie, Sedẽ muneri, quod gero, at[t]ributam occupo, incolo. Giwenu wietoy.
-
- Daukantas 1838
- Incolo, is, colui, cultum, colere, giwenù, isîkùrù.
- Jokantas 1936
- in-colo, coluī, cultum 3 a) trans. apgyventi ea loca, Delum.b) intr. gyventi incolendi causā uno loco manere; subst. incolentes gyventojai.
- Kuzavinis 2007
- incol|o, ere; coluī, cultum [1. in + 1. colo] 1. vi gyvénti; ~ere inter mare et Alpēs L gyvénti tar̃p jū́ros ir̃ Álpių;2. vt apgyvénti; ~ere terram L apgyvénti žẽmę
- incol|o, ere; coluī, cultum [1. in + 1. colo]