- incruentus
- incrustātio
- incrusto
- incubātio
- incubātor
- incubito
- incubitus
- incubo 1
- incubo 2
- incubuī
- incubus
- incucurrī
- incūdo
- inculco
- inculpātē
- inculpātio
- inculpātus
- inculpo
- incultē
- incultus 1
- incultus 2
- incultus 3
- incumba
- incumbo
- incūnābula
- incūnctanter
- incūrābilis
- incūrātus
- incūria
- incūriōsē
- incūriōsus
- incurro
- incursio
- incurso
- incursus 1
- incursus 2
- incurvātio
- incurvēsco
- incurvīsco
- incurvo
- incurvus
- incūs
- incūsātio
- incūsātor
- incūso
- incussī
- incussus 1
- incussus 2
- incustōdītus
- incūsus
- << >>
- incūnābul|a, ōrum n
- Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), niekatroji, bendrinis. Skiemenys: LLLBB (5)
- Sirvydas 1642
-
Pielucha, pieluſzká. Faſciæ, arum. i[n]cunabula, orum. Wiſtikłay.
-
- Jokantas 1936
- in-cūnābula, ōrum n 1) vystyklai.2) trop.a) gimtoji vieta, ankstyvesnioji buveinė *Jovis; inde ab incunabulis odio imbutus L iš vaikystės laikų.b) pirmoji pradžia †dicendi pirmieji pagrindai.
- Kuzavinis 2007
- incūnābul|a, ōrum n [1. in + cūnābula] 1. vystyklaĩ Pl;2. lopšỹs; prk. kūdikỹstė; ab ~īs L nuõ lópšio, nuõ kūdikỹstės;3. prk. pradžià, atsiradìmas (doctrīnae C); ~a dīcendī C ìškalbos prãdmenys
- incūnābul|a, ōrum n [1. in + cūnābula]