- indu
- indubitābilis
- indubitanter
- indubitātē
- indubitātus
- indubito
- indubius
- indūco
- inductio
- inductus 1
- inductus 2
- indūcula
- induī
- indulgēns
- indulgenter
- indulgentia
- indulgeo
- indulsī
- indultor
- indultus 1
- indultus 2
- indūmentum
- induo
- induperātor
- indūrēsco
- indūro
- indūruī
- Indus 1
- Indus 2
- indūsiārius
- indūsiātus
- indūsium
- industria
- industriē
- industrius
- indūtiae
- indūtilis
- Indutiomārus
- indūtus 1
- indūtus 2
- induviae
- induviēs
- induvium
- indūxī
- inēbriātio
- inēbriātor
- inēbrio
- inedia
- inēditus
- ineffābilis
- << >>
- indūrēsc|o, ere; dūruī
- Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: LLLA (4)
- Susiję: indūruī
- Sirvydas 1642
-
Drętwieię, twárdnieię. Occaleſco, calleo, cõcalleo, indureſco. Stimpu, kietu tumpu.
-
- Jokantas 1936
- in-dūrēsco, dūruī 3 kietėti *saxo oculorum humor induruit į akmenį; trop. *corpus usu indurescit užsigrūdina; i. pro aliquo nepajudinamai tvirtai laikyti keno pusę.
- Kuzavinis 2007
- indūrēsc|o, ere; dūruī vi [1. in + dūrēsco] 1. kietė́ti V;2. prk.1) grū́dintis; corpus ~it O kū́nas grū́dinasi;2) lìkti ištikimám; mīlitēs indūruērunt prō Vitelliō T kariaĩ lìko ištikimì Vitèlijui
- indūrēsc|o, ere; dūruī vi [1. in + dūrēsco]