index

ind|ex, icis m, f
Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), vyriškoji arba moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LL (2)

Sirvydas 1642
- Kámień probny, złotniczy, probierz. Lapis Heraclius, coticula, lapis lydius, index. Akmuo meginus, meginimo.
- Náleźne. Præmium indici datum. Radiba.
- Palec wtory v ręki, Index, demonſtratorius, ſilentii digitus. Smaguris.
- Rączká v zegárá, Index horologij. Rodikłe adiniko.
- Reieſtr w kśięgach, Elenchus, ſyllabus, index. Rodikłe, ~~rodibu~~ [rodiba] knigu.
- Reieſtr, dobr ſpiſek, Inuentarium, repertoriũ, index bonorũ. Suraſzas.
- Wydawacz, wydawca. Proditor, index. Iźdaweias.
- Wyiáwiacz, Vulgator, index. Apreyſzkieias.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- index, indicis m f [dico]
  1)
  
  a) pareiškėja(s), pranešėja(s) proditoris, sceleris; blog. prasme: žvalgas, šnipas, denunciantas i. et sicarii.
  
  b) †žinovas fungar indicis partibus.
  
  2) trop. apie daiktus:
  
  a) rodiklis, įrodymas, ženklas vox i. stultitiae; oculi animi indices akys — sielos veidrodis; kaipo adj. *digitus index (ir ties. index) pirštas smaliūgas; *anulus i. auctoris.
  
  b) knygos antraštė, paveikslo parašas, užrašas.
  
  c) sąrašas.
  
  d) †mėginimo akmuo.

Kuzavinis 2007
- ind|ex, icis m, f [indico]
  1. pranešė́jas C; žval̃gas, šnìpas C;
  
  2. prk.
  
  1) rodìklis, įródymas, žénklas; vōx ~ex stultītiae C kalbà – kvailùmo ródytoja; oculī animī ~icēs C ãkys – síelos véidrodis;
  
  2) (sc. digitus) smalìžius, smìlius (pir̃štas) C;
  
  3) rodỹklė, są́rašas, iñdeksas (poētārum Q; rērum gestārum Su); ~ex librōrum prohibitōrum bažn. draudžiamų̃ knỹgų są́rašas;
  
  4) póžymis, mãtas O