- indomitus
- indormio
- indōtātus
- indu
- indubitābilis
- indubitanter
- indubitātē
- indubitātus
- indubito
- indubius
- indūco
- inductio
- inductus 1
- inductus 2
- indūcula
- induī
- indulgēns
- indulgenter
- indulgentia
- indulgeo
- indulsī
- indultor
- indultus 1
- indultus 2
- indūmentum
- induo
- induperātor
- indūrēsco
- indūro
- indūruī
- Indus 1
- Indus 2
- indūsiārius
- indūsiātus
- indūsium
- industria
- industriē
- industrius
- indūtiae
- indūtilis
- Indutiomārus
- indūtus 1
- indūtus 2
- induviae
- induviēs
- induvium
- indūxī
- inēbriātio
- inēbriātor
- inēbrio
- << >>
- indūment|um, ī n
- Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), niekatroji, bendrinis. Skiemenys: LLLB (4)
- Sirvydas 1642
-
Odźienie, Veſtis, veſtimentum, amictus, us indumentum, tegumentum. Dungalas, rubas.
-
- Jokantas 1936
- indūmentum, ī n [induo] drabužis, apdaras.
- Kuzavinis 2007
- indūment|um, ī n [induo] 1. ãpdaras, aprangà; ~a, quibus indūtus erat Ap drabùžiai, kuriaĩs bùvo apsireñgęs; ~um ōris AG káukė;2. ãpvalkalas (bōlētōrum Se)
- indūment|um, ī n [induo]