Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • īnflect|o, ere; flexī, flexum
  • Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: LLA (3)
  • Susiję: īnflexī; īnflexus 1
  • Sirvydas 1642
    • Kłániam ſię, Inflecto caput, genu, ſubmitto genu. łynkteriu gałwu, tupau-iu.
    • Miękczę co, zmiękczã. Mollio, emollio, commitigo, inflecto. Minkſztinu.
    • Náchylam kogo czego. Inclino, inflecto, incuruo, flecto, demitto. Pałynkiu.
    • Naginam czego, Inflecto, curuo, ſinuo. Sułynkiu, pałynkiu.
    • przyginam gałęźi, Inflecto deorſum, vel ad me frondes, &c. priłynkiu.
  • Jokantas 1936
    • īn-flecto, flēxī, flexum 3
      1) lenkti, riesti į vidų arborem, bacillum; cum ferrum se inflexisset; pass. refl. ex alto sinus ad urbem inflectitur.
      2) trop.
      a) palenkti, pakeisti, duoti kitą linkmę vocem ad miserabilem sonum moduliuoti; sonus inflexus meilesnis kalbos tonas; vestros oculos traukti į save; orationem kalbai duoti nenatūralią linkmę.
      b) sugriaudinti, sujaudinti širdį *precibus inflectere (imper. pass.) nostris išklausyk mūsų maldavimų.
  • Kuzavinis 2007
    • īnflect|o, ere; flexī, flexum vt [1. in + flecto]
      1. (į)leñkti, suleñkti, išleñkti, riẽsti (cervīcem V);
      2. (at)kreĩpti (tráukti) į̃ savè (oculōs alicūjus C);
      3. prk.
      1) dúoti kìtą krỹptį (ōrātiōnem C); pakeĩsti (vōcem C); iškreĩpti (jūs C);
      2) paleñkti, paveĩkti (aliquem precibus V); sugraudìnti (lacrimīs St);
      4. vėl. tar̃ti tęsiamaĩ Eccl