īnflo

īnfl|o, āre, āvī, ātum
Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LA (2)
Susiję: īnflātus 1

Sirvydas 1642
- Dukam, trąbię w rog. Buccino, buccinam inflo. Ragu trubiju.
- Nádymam co, Inflo, ſufflo. Papućiu, pripućiu.
- Opuſzaiący, nadymaiący, Inflans vel habens inflationem cib[us] &c. Puntus.
- Opuſza, Inflationem ſtomachi facit, inflat ſtomachum Apputina appućia.
- piſkam, piſnąc. Inflare ſonum aliquem celeriter, acutè, citò, inflo. ćiepſiu.
- piſkam, piſnąc. Inflare ſonum aliquem celeriter, acutè, citò, inflo. ćiepſiu.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- īn-flo 1
  1) įpūsti; trop. įkvėpti.
  
  2) pūsti į kokį nors muzikos instrumentą tibias, tubam, *bucinam, *calamos leves; sonum duoti, *classicum.
  
  3)
  
  a) išpūsti, iškelti faba inflat ventrem; vesicam, *utrem, *carbasum; *ambas buccas alicui prieš ką.
  
  b) trop. padaryti pasipūtusiu, išdidusiu, puikiu, pakelti pasitikėjimą savim, pakurstyti, gera prasme: padrąsinti, pakelti nuotaiką cum animos rumor inflasset; inflantur atque incitantur hostium animi secundo proelio; inflati vano nuntio erant; falsa spe ad insolentiam; poetam quasi divino quodam spiritu inflari įkvėpti.

Kuzavinis 2007
- īnfl|o, āre, āvī, ātum vt [1. in + flo]
  1. įpū̃sti (aquam in ōs Ca); išpū̃sti (ventrem C); ~āre ambās buccās H išpū̃sti abù žándus; ~āre sē arba pass. ~ārī Ph, V išsipū̃sti;
  
  2. pū̃sti; ~āre tībiās C pū̃sti fleĩtą;
  
  3. prk.
  
  1) įkvė̃pti (poētam dīvīnō spiritū C);
  
  2) (pa)darýti pasipū̃tusį, išdìdų (aliquem H);
  
  3) padrą̃sinti, pakélti núotaiką; sustìprinti (spem L)