- inhaereo
- inhaerēsco
- inhaesī
- inhaesus
- inhālo
- inhiātio
- inhibeo
- inhibitio
- inhio
- inhonestāmentum
- inhonestē
- inhonesto
- inhonestus
- inhonōrātus
- inhonōro
- inhonōrus
- inhorreo
- inhorrēsco
- inhospitālis
- inhospitālitās
- inhospitus
- inhūmānē
- inhūmānitās
- inhūmāniter
- inhūmānus
- inhūmātus
- inhūmigo
- inibī
- injicio
- injēcī
- injectio
- injecto
- injectus 1
- injectus 2
- iniēns
- inigo
- inimīca
- inimīcālis
- inimīcē
- inimīciter
- inimīcitia
- inimīco
- inimīcor
- inimīcus 1
- inimīcus 2
- inimitābilis
- ininterpretābilis
- inīquē
- inīquitās
- inīquum
- << >>
- inhūmān|us, a, um
- Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: BLLB (4)
- Sirvydas 1642
-
Niełagodny, Aſper, inhumanus. Skaudus. - Nieludzki. Inhumanus, inofficioſus, barbarus. Ne źmogiſzkas.
-
- Jokantas 1936
- in-hūmānus 3 (adv. -ē ir -iter) su comp. ir sup. a) nežmoniškas, žiaurus, barbariškas scelus, vox; utrum clemens an inhumanissimus esse videatur.b) nemandagus, šiurkštus, stačiokiškas, nemeilus etiam si (eum) agrestem et inhumanum existimares; respondit illa non inhumaniter gana mandagiai.
- Kuzavinis 2007
- inhūmān|us, a, um adj. [2. in + hūmānus] (comp. ~ior C, sup. ~issimus Te) 1. nežmóniškas, žiaurùs, bárbariškas (crūdēlitās L);2. nemandagùs, šiurkštùs, stačiõkiškas, neišáuklėtas (homo Te, C)
- inhūmān|us, a, um adj. [2. in + hūmānus] (comp. ~ior C, sup. ~issimus Te)