intentus 1

1. intent|us, a, um
Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: LLB (3)
Susiję: intendo; intēnsus

Sirvydas 1642
- Nápięty, Intentus arcus. Iźtiſtas kilpinis.
- vśilny, Intentus, Rupus.
- wytrzeſzczywſzy oczy, Intentis, immotis oculis. iźtimpuſiomis akimis.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- 1. intentus 3 (adv. -ē) su comp. ir sup. [ptc. iš intendo] įtemptas chorda, *arcus; trop.
  a) atidus, pastabus, budrus, atsidėjęs laukiąs *intenti, quam mox signum daretur L laukdami; *intenti ora tenebant; oculi, custodia L; ad pugnam, †in pugnam; su dat. *mens intenta malis.
  
  b) uoliai užsiimąs kuo, atsidavęs kam intentius dilectūs habere L; operi agresti; servilibus officiis S; exercitui scribendo L; agrum colendo aut venando S; su abl. aliquo negotio S.
  
  c) apie kariuomenę: pasiruošęs mūšiui dimicationi L; †ad proelium exercitus.
  
  d) įtemptas, karštas, uolus, stropus †cura, *labor, †disciplina griežtas.

Kuzavinis 2007
- 1. intent|us, a, um
  1. part. perf. iš intendo;
  
  2. adj. (comp. ~ior L, sup. ~issimus L)
  
  1) stiprùs (febris Ce); energìngas, gývas (sermo C); smarkùs (impetus Se);
  
  2) atidùs, įdėmùs, skvarbùs (oculī, animus C); budrùs, dėmesìngas (in occāsiōnem L);
  
  3) uõliai besidarbúojantis, besirū́pinantis, atsidė́jęs (aliquō negōtiō S);
  
  4) pasireñgęs (exercitus ad proelium T);
  
  5) prk. į̃temptas, stropùs, uolùs (labor C);
  
  6) gríežtas (dīsciplīna T)